Pakabino tarp reklamų
Piketais visais gyvenimo klausimais Klaipėdoje ir apskrityje pasižymėjęs klaipėdietis Virginijus Partaukas pasakojo, kad prie Senosios turgavietės atkreipė dėmesį į ant skelbimų stulpo pakabintą balto popieriaus lapą. A4 formato lapas buvo išmargintas kompiuteriu su rašybos ir skyrybos klaidomis spausdinto teksto žodžiais.
"Trumpai apie tai, kodėl Ukraina nusipelnė to, ko nusipelnė." Taip "tiesos nešėjai" pavadino savo proklamaciją.
Rašte išdėstyta 13 punktų, o po jais parašyta, kad Ukrainos "valstybinė ideologija, įvykdžiusi tokius žiaurumus, neturi teisės egzistuoti. Niekas neatšaukė bumerango dėsnio!"
Priešpaskutinis sakinys, kaip ir ne vienas ankstesnis, verčia abejoti teksto autoriaus raštingumu: "Skyriama toms bukoms būtybėms kurios valgo Europos propagandą vietoj pusryčių ir šventai tiki tuo, kad Ukraina yra auka, o Putinas – agresorius!!!" (kalba netaisyta – D.J.).
Visuomenininkas V.Partaukas teigė sutinkantis tik su vienu proklamacijoje paskelbtu teiginiu. Juo baigiamas visas tekstas.
Šis sakinys parašytas didžiosiomis raidėmis: "Aukštink šalies kurioje gyveni vėliavą, arba gyvenk šalyje kurios vėliavą aukštini!" (rašyba ir skyryba netaisyta – D.J.).
Klaipėdietis pasakojo nufotografavęs lapą ir jį nuėmęs nuo skelbimų stulpo.
"Nusivežiau jį į biblioteką, pasidariau kelias kopijas. Norėjau jas perduoti Valstybės saugumo departamento darbuotojams. Telefonu atsiliepęs darbuotojas išklausė mane ir padėkojo. Tikiuosi, kad jis informuos apie tai ir policiją", – teigė V.Partaukas.
Visuomenininkas įsitikinęs, jog apie daugelį tekste minimų įvykių jauni žmonės gali ir nežinoti, todėl būtų gerai, kad visas rašte dėstomas tezes komentuotų istorikai ar politologai.
Reakcija: klaipėdietį V.Partauką pribloškė tai, ką jis perskaitė viešai mieste pakabintoje proklamacijoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tekste – iškraipyta realybė
Akivaizdu, kad šia proklamacija siekta pateisinti karą sukėlusį agresorių ir įbrukti mintį apie teisėtą kerštą ar atpildą.
Dėstydamas Ukrainos "kaltę", atsišaukimo autorius ar autoriai tikina, kad ilgus metus šios šalies vakarinėje dalyje buvo įžeidinėjami ir net smurtaujama prieš Antrojo pasaulinio karo veteranus, gegužės 9-ąją dedančius gėles prie paminklų. Esą ten niekinami karo didvyriams skirti paminklai, o kaltininkai nebuvo už tai teisiami.
Neva ukrainiečiai padėjo D.Dudajevo islamistams, vykdžiusiems teroro aktus 1994–1996 m. Esą jie kirto žmonėms galvas ir šiuos vaizdus platino.
Vienas proklamacijos punktas vertas pacituoti, nes perpasakoti ir suprasti jo logikos neįmanoma: "Už tai, kad per televiziją tyčiojosi iš nacionalistinių politikų dėl vaikų žūties Beslano mokykloje ir už tai, kad nevienam iš jų nebuvo skirta atsakomybė už tai" (kalba netaisyta – D.J.).
Esą ukrainiečiai kalti ir tuo, kad slapta padėjo ir rėmė šovinistinį M.Saakašvilio režimą Gruzijoje 2008 m., atakuojant taikius Rusijos Federacijos piliečius ir Rusijos taikdarius bei Pietų Osetijos žmones.
Neva Odesoje dešimtys neonacių, kuriuos remia oficiali Kijevo valdžia, sudegino savo piliečius, bet nebuvo nubausti.
Kaltė metama ir už tai, kad ukrainiečiai neteisėtai susidorojo su "euromaidano" priešininkais, nes šie drįso turėti kitokią nuomonę.
Teksto autoriai naudoja ir nebūdingus ir net nelabai suvokiamus žodžius: "eurobastardų represija", kalbėdami apie kažkokį neteisėtą ginkluotą perversmą ir siaubingus smurto atvejus, esą kažkas Ukrainoje rekomendavo stumti žmones po metro traukinio ratais, juos pjauti ir šaudyti.
Proklamacijoje ukrainiečiai kaltinami ir SS divizijos "Galicija" idėjų propagavimu, nacistines idėjas aukštinančių plakatų kabinimu Lvove ir kituose Vakarų Ukrainos miestuose.
Priekaištauta už neva kurstytą neapykantą tarp Krymo totorių ir slavų.
Kuo toliau, tuo priekaištai ukrainiečių tautai ir valstybei skamba aršiau. Esą Ukrainos miestuose vyko homoseksualų paradai, taip buvo tvirkinami vaikai.
Lietuviui nelabai suprantama ir dar viena lape išspausdinta invazijos į Ukrainą priežastis: "Už nacionalistų – "atošnikų" – demonstratyvų stačiatikių ikonų deginimą ir kitokį naikinimą."
Ukrainiečiams prikišama, esą jie Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje nuolat balsavo prieš rezoliuciją, smerkiančią nacizmo propagandą, tai yra "už nacizmo egzistavimą ir gyvavimą".
Galiausiai imta teigti, kad Donbase aviacinėmis bombomis ir sunkiąja artilerija žudomi vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės. "Už piktavališką kibimą, kurio dėka Ukraina buvo patvinusi vaikų ašaromis ir krauju. Už abejingumą jų mirčiai nuo bado, šalčio ir vaistų trūkumo sužeistiesiems". Esą vaistai buvo naikinami, kai jų reikėjo Donbaso ir Luhansko žmonėms.
Panašu, kad taip buvo atkartoti V.Putino kalbų teiginiai, kuriais prieš šių metų vasario 24-ąją jis bandė pateisinti savo nusikalstamą įsaką pulti nepriklausomą kaimyninę valstybę.
Apraiškos: svetimos valstybės ideologijos mylėtojai dar 2016 m. Klaipėdoje bandė reikštis ant miesto statinių sienų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rašė ne lietuvis?
Net ne lietuvių kalbos specialistui akivaizdu, kad viešai iškabintame tekste – daugybė rašybos ir skyrybos klaidų. Tai vertė spėlioti: gal jo autorius yra ne lietuvis, o gal mokykloje gaudavo tik prastus pažymius?
O gal tekstas tiesiog interneto vertėjo išverstas iš kitos kalbos?
Pakomentuoti proklamacijos tekstą "Klaipėda" paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narį profesorių Albiną Drukteinį.
"Tai nėra automatinis vertimas. Rašyta, manau, lietuvio arba redaguota lietuvio, nes minčių dėstymas, raiškos parinkimas yra kaip gimtakalbio, bet gerokai neraštingo – yra gana daug elementarių klaidų (nosinių raidžių rašyba, ypač skyryba), negebėjimas užrašyti tarptautinio žodžio (ofiseali). Viena kita vieta (aukštinantis (– aukštinantys), skyriama (– skiriama), aukštinį (– aukštini)) galėtų rodyti, kad teksto autorius laisvai kalba ir rusų kalba, nes trumpo ir ilgo balsio neskyrimas būdingas rusų kalba kalbantiems žmonėms. Bet tokia ypatybė yra būdinga ir kai kurioms tarmėms, tad gali būti tiesiog rytinių tarmių ar žargoninės tarties ypatybė", – pakomentavo kalbininkas.
Aurelijus Stanislovaitis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ėmėsi ne vieno tyrimo
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis patikino, kad Klaipėdos apskrities policijos komisariate registruoti keli pranešimai dėl tokio turinio proklamacijų platinimo.
Kitais atvejais Klaipėdoje analogiškas tekstas buvo platinamas rusų kalba, tad jis buvo skirtas rusakalbei auditorijai.
Teisėsauga bus aktyvi ir sieks išsiaiškinti, kas taip elgiasi.
Dabar pareigūnai tikslina aplinkybes. Pagal įstatymus, tam skiriama 10 dienų, po to pareigūnai turi pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti tai daryti.
"Matome neapykantos kurstymą prieš ukrainiečius, kaip tautą, ir Ukrainą, kaip valstybę. Tokie veiksmai turi objektyvių Baudžiamojo kodekso 170-ojo straipsnio numatytos veikos požymių. Jame aptariamas nusikaltimas, kai kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, – paaiškino prokuroras A.Stanislovaitis. – Žodžio laisvė yra, bet ji turi ribą. Jei peržengiama uždrausta riba ir veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytos veikos požymius, teisėsauga bus aktyvi ir sieks išsiaiškinti, kas taip elgiasi. Ir tai bus padaryta baudžiamojo proceso priemonėmis, tai yra pradėjus ikiteisminius tyrimus."
Prokuroras patikino, kad šis baudžiamasis procesas – ne pirmas pradėtas Klaipėdoje dėl karo konteksto.
Tokie tyrimai pradedami, kai akivaizdu, jog asmenys ne atsitiktinai ar tik kartą reiškia savo nuomonę, o kai matomi besikartojantys ir net sistemingi veiksmai ir jais siekiama kažką sudominti, patraukti ar įtraukti į tam tikras grupes.
Kokie buvo kiti veiksmai, dėl kurių pradėtas analogiškas tyrimas, prokuroras neatskleidė.
"Tokiais atvejais teisėsauga neužmerks akių ir nebus linkusi tai vertinti, kaip konstitucinę teisę reikšti savo įsitikinimus", – tikino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
VSD komentaras
Nuo karo Ukrainoje pradžios pranešimų ir skambučių skaičius, kurių sulaukiame per Valstybės saugumo departamento Pasitikėjimo liniją, yra gerokai išaugęs – kelis kartus.
Gaunami pranešimai yra įvairiomis su nacionaliniu saugumu susijusiomis temomis ar situacijomis, kurias piliečiai pastebi ir vertina, kaip keliančias nerimą ar grėsmę valstybės interesams.
Lietuvos nacionalinis saugumas paremtas valstybės institucijų veikla, pilietine visuomene ir kiekvienu Lietuvos gyventoju, kuris suvokia valstybei kylančias grėsmes ir atsakingai reaguoja, pastebėjęs Lietuvos interesams priešiškus veiksmus. Raginame gyventojus išlikti budrius, nelikti abejingiems ir pranešti, pastebėjus neraminančią situaciją.
Pernai per visus metus VSD per Pasitikėjimo liniją sulaukė apie 850 pranešimų. Apie 37 proc. pernai piliečių pateiktos informacijos buvo vertinga ir perduota atsakingiems padaliniams pagal kompetenciją tolesniam tikrinimui.
