Klaipėdos senamiestyje įsikūręs greito maisto restoranas laužo įsigalėjusius stereotipus – mėsainį bando paversti ir sveiką gyvenseną propaguojančiųjų mėgstamu maistu bei atsisakė prekybos alkoholiu. „Verslo sėkmei – būtinas išskirtinumas ir drąsa“, – tikina „Happy U“ savininkas Tomas Karkauskas.

Kavinė – senas siekis

Uostamiestyje gyvenantis T.Karkauskas, kuriam dar tik 25 metai, jau gali pasigirti išskirtinės koncepcijos greito maisto restoranu pačioje Klaipėdos senamiesčio širdyje. Bistro „Happy U“ valdo įmonė „Tomroma“.

Jaunasis verslininkas pripažino, kad jaukiai įkurta vieta, kurioje būtų patiekiamas gardus maistas, – sena svajonė.
„Tiesa, su verslu esu susijęs jau nuo paauglystės. Įvairias veiklas bandžiau vystyti dar būdamas beveik vaikas.
Pamenu, kad kartu su broliu užsiėmėme automobilių prekyba. Vėliau vadovavau vienam automobilių servisui. Teko paragauti ir emigranto duonos užsienyje, kai galiausiai grįžau į Lietuvą ir pradėjau studijuoti teisę“, – pasakojo T.Karkauskas.

Klaipėdietis prisiminė, kad ilgai brandinta idėja – įkurti viešojo maitinimo įstaigą – paskatino domėtis šia sritimi.
„Be galo daug skaičiau bei gilinausi ir mane nustebino rastas faktas, jog mėsainio, skrudintų bulvyčių ir gaiviųjų gėrimų derinys jau seniai yra tapęs maitinimo kultūros klasika. Taip 2013 metais rugsėjo pabaigoje Turgaus gatvėje duris atvėrė greito maitinimo restoranas „Happy U“, – kalbėjo T.Karkauskas.

Derina sveikatą ir greitą maistą

Pašnekovas akcentavo, jog norint rasti savo klientą ir užsitikrinti vietą po saule, nepakanka vien pradinio piniginio įnašo ar idėjos. Anot jo, kiekvienas pradedantis verslininkas privalo išsiaiškinti, kuo rinkoje jis žada būti patrauklus ir kitoks. T.Karkausas pripažino – suvokimas, kad maitinimo įstaiga niekada nekonkuruos su didžiausiais tokio pobūdžio restoranais, tapo lemtingu posūkiu.

„Pagrindine mūsų koncepcija – mintis, kad greitas maistas gali būti sveikas. Nusprendėme mėsainius gaminti nenaudojant pusfabrikačių. Renkamės tik šviežią iš Lietuvos ūkininkų perkamą mėsą, ekologiškas daržoves ir kitus kuo natūralesnius produktus. Efektas – puikus. Klaipėdiečiams tai labai patinka. Žmonės paragauja mėsainių, sužino, kad jie gali būti sveiki“, – teigė užeigos savininkas.

Anot jo, šiomis dienomis itin populiaru propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Verslininkas pastebi, kad žmonės labiau prisižiūri, nenori maitintis konservantų kupinu maistu.
„Pas mus užsuka ir žaliavalgiai, kuriems siūlome mėsainį su mocarelos sūriu. Be to, gaminame salotas, blynelius, įvairius pieniškus kokteilius, žinoma, neapsieiname be arbatos ir kavos. Mūsų meniu klientai neras tik alkoholio“, – pabrėžė T.Karkauskas.

Atsisakius alkoholio, palaikė ne visi

Mintis restoranėlyje neprekiauti svaigiaisiais gėrimais kilo sugalvojus sukurti šeimai draugišką aplinką. Verslininkas teigė, jog „Happy U“ norėjo tapti ta vieta, kurioje papietauti susirenka šeimos, draugai, kolegos ir jiems nereikia stebėti šalia esančių ir girtaujančių žmonių.

„Senamiestyje tikrai galime rasti daug vietų, kur parduodamas alus ar kokteiliai. Pamanėme, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą ir stengtis jį atlikti geriausiai. Mes koncentruojamės į sveikų ir skanių mėsainių gaminimą. Pradžia nebuvo lengva. Nemaža dalis aplinkinių idėją pasitiko skeptiškai. Keli darbuotojai reiškė abejones dėl tokio pasirinkimo, todėl su jais teko atsisveikinti. Tačiau esu įsitikinęs, kad geriau turėti savo nišą ir aiškią kryptį, nei būti tais, kurie esą gali viską“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, pasirinkimas neprekiauti alkoholiu, pakeitė ir klientų ratą ir leido rasti ištikimų lankytojų.

Be bendraminčių neapsieisi

Šiuo metu užeigoje „Happy U“ dirba darnus penkių žmonių kolektyvas, be galo mėgstantis savo veiklą.

Pašnekovas įsitikinęs, kad gera komanda turi didelę įtaką sėkmei ir vystymuisi. Pasak jo, verslas – labai plati sritis, todėl vienam žmogui visko žinoti tiesiog neįmanoma.

„Firmai „Tomroma“ šiuo metu vadovaujanti Roma Rainienė – prižiūri visus keturis įmonės kampus ir yra atsakinga už restorano virtuvės reikalus. Šiuo metu kolektyvą papildė jauna, bet labai talentinga virėja – Aurelija Stripinytė. Džiugu matyti, kai žmonės, dirbdami savo darbą, yra laimingi ir tai daro su pasitenkinimu. Aš nusimanau teisiniuose dalykuose, turiu marketingo ir dizaino specialistų – draugų, kurie nemažai padėjo. Tai – Andrius Karkauskas ir dizaineris Audrius Arlauskas.
Jauniems verslininkams patariau nebijoti klausti ir prašyti kitų pagalbos, patarimų: nesvarbu ar šeimos narių bei draugų, ar jau daugiau patirties turinčių verslininkų“, – kalbėjo T.Karkauskas.

Parama padėjo pamatus

Vaikinas prisiminė, kad didele paspirtimi atidaryti maitinimo įstaigą tapo ir bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) parama.

„Patalpas nuomojamės, žinoma, tai nėra pigu, tačiau patys nekilojamojo turto įsigyti Klaipėdos senamiestyje tikrai nebūtume pajėgę. Kadangi sienas jau turėjome, pradinis verslo įnašas buvo apie 150 tūkst. litų, skirtų baldams, įrangai ir kitoms reikmėms. 80 tūkstančių Lt gavome pasinaudoję INVEGOS administruojama lengvatine paskola. Skolindamiesi iš Verslumo skatinimo fondo gavome dalinį palūkanų kompensavimą. Tereikėjo pateikti verslo prognozę ir verslo planą, užpildyti ir atsiųsti prašymą INVEGAI. Tai tapo puikiu paskatinimu eiti į priekį“, – patikino klaipėdietis.

Įmonės taip pat pasinaudojo papildoma paskata ir INVEGAI pateikė paraišką susigrąžinti dalį darbuotojų darbo užmokesčio.

Pasak jo, taip reikalingi finansai verslo pradžiai – ne vienintelė problema su kuria susiduria pradedantieji.
„Sunkumų patyrėme ir su žmogiškaisiais ištekliais. Aš esu jaunas, darbuotojai – taip pat. Kartais nebežinodavau, kas iš mūsų yra vadovas. Kitas ne mažiau aktualus klausimas – aplinkinių požiūris. Pastebėjau, kad šalia pradedančio verslininko visada atsiras daugybė žmonių, kurie gali sunaikinti ir geriausią idėją. Ir pats patyriau daug spaudimo, neigiamo požiūrio, kad man tikrai nepasiseks“, – apgailestavo vaikinas, pridurdamas, kad tokios kalbos gali priversti ir pasiduoti.

Išskirtinumas veda į pergalę

Anot T.Karkausko, pagrindinė klaida, norintiems imtis individualios veiklos, kitų kopijavimas. Vaikinas neabejoja, kad baimė išsiskirti gali tapti viena pagrindinių kliūčių, kuriant verslą.

„Daugelis mano: šitaip elgiasi visi – ir aš toks būsiu. Bet būdamas viskuo, tampi niekuo. Idėja ir jos išskirtinumas yra kelias į sėkmę. Žinoma, reikia ir nemažai drąsos bei ryžto. Dar vienas svarbus dalykas – artimiausių žmonių palaikymas ir pagalba“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, restoranas „Happy U“ sunkiausius pradžios mėnesius jau išgyveno. Vaikinas viliasi, kad artėjantis vasaros sezonas bus sėkmingas ir produktyvus.
„Tikimės, kad ir ateityje viskas klostysis gerai“, – optimizmo neslėpė T.Karkauskas.

Verslai senamiestyje – paklausūs

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Loreta Beržinskienė įsitikinusi, kad perspektyvos jaunam žmogui pasireikšti meno, viešojo maitinimo, smulkios prekybos ir kitose panašiose srityje – didelės.

„Nedidelių verslų ypač trūksta Klaipėdos senamiestyje. Čia turi būti kuo daugiau nedidelių kavinių, kad gyventojai galėtų rinktis. Paklausios mažos meno galerijos, parduotuvėlės, prekiaujančios drabužiais, papuošalais, avalyne ar suvenyrais. Uostamiesčio širdis gali būti ta vieta, kurioje jaunas žmogus turi galimybių pasireikšti“, – tikino L.Beržinskienė.

Pasak jos, vienintelė bėda – aukštos nuomos kainos prestižinėje Klaipėdos dalyje.

„Pradedančiam verslininkui finansinė našta kelia didžiausių rūpesčių. Manau, kad miesto valdžia jaunam žmogui turėtų padėti ir suteikti lengvatų. Pavyzdžiui, už nuomą. Savivalda turėtų suprasti, kad įnešusi savo indėlį, iš pradėjusių klestėti verslų vėliau taip pat gaus pajamų“, – teigė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė.

Anot jos, Klaipėdoje yra daug iniciatyvaus jaunimo, menininkų, kurie neturėtų bijoti pradėti vystyti individualią veiklą, o kartu gaivinti apmirusį senamiestį.

Finansinės priemonės verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės bei pradedantieji verslininkai. Paskolos dydis – iki 86 tūkst. Lt.

Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“.

Pagal pastarąją priemonę paraiškas bendrovei INVEGA reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 dienos.

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.