2016-aisiais Klaipėdoje nedarbo lygis mažėjo – gruodžio 1 d. jis siekė 6 proc., o šių metų sausio 1 d. – 7 proc.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius informavo, kad praėjusiais metais vidutinis nedarbo lygis uostamiestyje siekė 7,2 proc., o šiemet – 6,3 proc. Tad šiais metais situacija – geresnė nei pernai.

Pastebima, kad šiemet darbo pavyko rasti ir tiems, kurie be veiklos buvo likę ilgesniam laikui.

Šių metų pradžioje ilgalaikiais bedarbiais buvo 765 Klaipėdos miesto gyventojai, jie sudarė 11,4 proc. visų bedarbių. Šių metų gruodžio 1 d. ilgalaikiais bedarbiais buvo 560 Klaipėdos gyventojų, jie sudarė 9,9 proc. visų bedarbių. Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 26,8 proc.

Darbo šiemet aktyviai žvalgėsi ne tik klaipėdiečiai, bet ir žmonės iš užsienio.

"Šiais metais Klaipėdos teritorinė darbo birža jau gavo 3 tūkst. prašymų išduoti leidimus dirbti arba priimti sprendimus dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams trečiųjų šalių piliečiams", – dėstė pašnekovas.

Šiais metais uostamiesčio bedarbiai rinkosi iš daugiau siūlomų darbo vietų nei pernai.

Skyriaus vedėjo teigimu, Klaipėdoje per sausio–lapkričio mėnesius užregistruota 21,2 tūkst. laisvų darbo vietų, o praėjusiais metais – 19,2 tūkst.

"Laisvų darbo vietų skaičius šiais metais augo 10,5 proc.", – teigė E.Palevičius.

Šiemet daugiausia registruota laisvų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, pagalbinių darbininkų, valytojų, pardavėjų, suvirintojų, virėjų, pardavėjų kasininkų, plataus profilio statybininkų, pardavimo vadybininkų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, apdailininkų, administratorių, vairuotojų ekspeditorių darbo vietų.

Anot skyriaus vedėjo, šiemet žmonėms įsidarbinti pavykdavo per vidutiniškai 5 mėnesius.