Kai kurios daugiabučių namų renovaciją atliekančios bendrijos, bankui delsiant pervesti renovacijai lėšas, ne tik priverstos stabdyti darbus, bet netrukus gali atsidurti teismuose.

Nebeduoda pinigų

Prieš kelerius metus nutarę pasinaudoti valstybės siūloma Daugiabučių namų modernizavimo programa (DNMP) kai kurie klaipėdiečiai nė neįsivaizdavo, kad namo renovavimo darbai gerokai užsitęs, o jiems įpusėjus padvelks teismais.

Itin keblioje situacijoje šiuo metu atsidūrė daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) "Rumpiškės valdos" bei "Banga". Nutarusios dalyvauti siūlomoje programoje ir modernizuoti savo namus jos su banku "Parex" pasirašė sutartis, kuriomis įsipareigojo 40 proc. finansuoti daugiabučių namų renovaciją. Tačiau pačiame renovacijos darbų įkarštyje šios bendrijos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – už dalį atliktų darbų su rangovais atsiskaityti turinčios bendrijos neseniai sužinojo, kad bankas pinigų skolinti nebesutinka.

"Namų renovacija vyksta etapais, todėl įgyvendinus kelis, būtina atsiskaityti su rangovais, kad šie galėtų toliau vykdyti kitus darbus. Tačiau dabar esame tokioje situacijoje, jog bankas dėl neaiškių priežasčių pažadėtų pinigų nebeduoda. Jau ne kartą kalbėjau su Klaipėdos banko padalinio darbuotojais, bandžiau išsiaiškinti, tačiau šie man nieko nepaaiškina, tvirtindami, kad sprendimus dėl paskolų priima ne Klaipėdoje, o Vilniuje esantys specialistai, ir nukreipia aiškintis būtent ten", – pasakojo DNSB "Rumpiškių valdos" bei "Banga" pirmininkas Sigitas Remėza.

Bankas dar praėjusiais metais įsipareigojo bendrijai paskolinti 600 tūkst. litų, tačiau kol kas jie pervedė tik apie 100 tūkst. litų.

Palūkanos išaugo dvigubai

Tačiau S.Remėza teigia nesuprantąs, kodėl jis turi važiuoti į Vilnių ir klausinėti, dėl kokių priežasčių bankas neperveda pagal sutartį numatytų pinigų. Paskolos sutartis, pasak pašnekovo, su banku buvo pasirašyta Klaipėdoje, todėl atsakymų čia jis ir ieškantis. Be to, jau daugiau nei pusmetį šioms bendrijoms priklausančių Ryšininkų 3 ir Ryšinininkų 4 namo gyventojai kiekvieną mėnesį bankui moka numatytas mėnesines įmokas bei palūkanas.

"Nesuprantu, kodėl bankas nevykdo savo įsipareigojimų ir neperveda numatytos sumos, juk tai beveik gyventojų pinigai, nes jie moka įmokas ir dideles palūkanas. Juk gyventojai savo įsipareigojimus vykdo sklandžiai", – stebėjosi S.Remėza.

Pasak jo, kiekvienas DNSB butas bankui skolintus pinigus įsipareigojo išmokėti per 25 metus, tačiau kai kurie jų didžiąją dalį sumos padengė jau iš anksto – tam, kad nereikėtų mokėti palūkanų. S.Remėzos duomenimis, vienam trijų kambarių butui vidutiniškai per mėnesį bankui tenka mokėti po 70–100 litų.

Tačiau jau nuo šio mėnesio įmokos gyventojams dar padidės, nes bankas pakeitė sutarties sąlygas ir padidino palūkanas. "Kai bandžiau išsiaiškinti, kodėl bankas neperveda skolintų pinigų, jo atstovai atsakė, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo pasirašyta sutartis, jie skolinti nebesutinka. Mums nebebuvo kitos išeities, todėl iš naujo perrašėme sutartį ir dabar vietoj 5–6 proc. palūkanų, gyventojams teks mokėti jau 10 proc.", – tikino S.Remėza.

Pašnekovas pabrėžė, kad bankas už sutarties keitimą pareikalavo beveik tūkstančio litų. Tačiau nors pinigai buvo sumokėti beveik prieš tris savaites, lėšų bankas vis tiek neperveda.

Rangovai grasina teismais

Pasak S.Remėzos, dėl to, kad nėra pinigų, daugiabučių renovacijos darbai stoja – rangovai atsisako vykdyti darbus tol, kol su jais nebus atsiskaityta.

Pirmininko teigimu, rangovai į skolą atliko kur kas daugiau, o atsiskaityti vėluojama daugiau nei tris mėnesius. Tad statybininkai ėmė raginti bendriją sąskaitas apmokėti kiek įmanoma greičiau.

"Rangovai mus jau ne sykį perspėjo, kad turime sumokėti, nes netrukus jie ims skaičiuoti delspinigius ir kreipsis į teismą. Tokiu atveju bus areštuotos visos bendrijų sąskaitos", – apie susidariusią įtampą kalbėjo S.Remėza.

Įklimpo daugybė bendrijų

Anot S.Remėzos, jei statybų kompanijos paduos į teismą, bendrija taip pat į jį kreipsis dėl banko įsipareigojimų nevykdymo. "Tikiuosi, to nereikės, nes jeigu imsime visi bylinėtis, šis procesas užsitęs dar bent dvejus metus, tuomet nukentės daugiabučio gyventojai, kurie turės gyventi lyg statybų aikštelėje", – įsitikinęs S.Remėza.

Panašioje situacijoje, pasak S.Remėzos, visoje šalyje šiuo metu yra atsidūrusios apie 150 bendrijų, kurios nebegaudamos iš bankų pinigų, yra priverstos tapti skolininkėmis.

"Stebint tai, kas vyksta, peršasi mintis, jog bankai taip elgiasi specialiai. Tai yra kartelinis jų susitarimas, nes programoje dalyvaujantys bankai elgiasi panašiai. Keisčiausia, kad šalies valdžia į tai numoja ranka, – ji teigia nesikišanti į komercinių bankų veiklą. Bet juk sutartis dėl renovacijos finansavimo valstybė pasirašė su bankais, tai ir kontroliuoti šią sritį turėtų akyliau", – piktinosi S.Remėza.

Prives prie bankroto

Šildymo sistemą abiejuose daugiabučiuose renovavusios bendrovės "Sobo" sistemos direktoriaus eksploatacijai Zigmo Šlepečio teigimu, iš viso abi bendrijos jiems kaip buvo planuota nėra sumokėjusios jau per 200 tūkst. litų. Tačiau visos jų skolos viršija 400 tūkst. litų. Nors yra atliktų darbų, jų pabaigos įmonė negali įtvirtinti aktais, nes iškart po to valstybei reikėtų sumokėti milžiniškus mokesčius.

"Esame aklikelyje, nežinome, ką daryti toliau – turėsime sumokėti PVM mokestį, atsiskaityti su Mokesčių inspekcija bei "Sodra" – šioms įstaigoms nė motais, kad dėl skolininkų dabar neturime pinigų. Jau nekalbu apie tai, kad reikia atsiskaityti su tiekėjais, kurie mums dėl skolų nebeveža medžiagų. O kur dar darbuotojai – jie irgi laukia atlyginimų", – vardijo Z.Šlepetis.

Pasak jo, pagal pasirašytą sutartį, kiekvieną mėnesį renovavimo darbus atlikusiai bendrovei dalį pinigų turi pervesti valstybė, kitą dalį – bendrija, o trečią – bankas. Nors tiek gyventojai, tiek valstybė, remianti daugiabučių renovaciją, įmokas vykdo laiku, bankas jau nuo vasario 24 d. to nebedaro.

"Iki šio momento mūsų įmonėje viskas buvo gerai, neturėjome jokių problemų, skolų, o dabar kenčia mūsų vardas – partneriai ir tiekėjai į įmonę žiūri vis atsargiau. Dėl "Parex" banko delsimo susidaro grandinė, dėl kurios gali bankrutuoti ne viena bendrovė. Juk yra šimtai įmonių, bankrutavusių dėl skolų", – baisėjosi Z.Šlepetis.

Pašnekovas teigė, jog įmonė su bendrija kol kas tariasi gražiuoju, tačiau jeigu tai užsitęs per ilgai, teks kreiptis į teismą. "Mes suprantame, kad daugiabučio gyventojai nekalti. Vadovaujamės žmogiškuoju faktoriumi. Vis dėlto kantrybės taurė pildosi, per ilgai laukti negalime. Ieškome naujų darbų, kad gautume pajamų. Kiek lauksime, kol kas neprognozuoju, tačiau ilgai tai tęstis tikrai nebegalės", – pabrėžė Z.Šlepetis.

Lėšų daugiau neskolina

Su "Parex" banku nesusitaria ir kitos uostamiesčio bendrijos. Praėjusių metų rugpjūtį daugiabučio, esančio Kretingos g. 81, priklausančio DNSB "Lagūna", renovacijai pritrūko 180 tūkst. litų. Tuomet bendrijos pirmininkė Vilija Adakauskienė kreipėsi į šį banką prašydama paskolinti dar šiek tiek pinigų. Tačiau bankas priimti sprendimą delsia iki šiol.

"Kreipiausi į "Parex" banką, todėl, kad jis finansavo namo renovaciją prieš tai. Tuomet jis mums suteikė tokią paskolą, kokia buvo numatyta investiciniame projekte. Vėliau pritrūko pinigų fasado šiltinimo darbams užbaigti, tad paprašiau papildomos sumos. Tačiau jau beveik metus bankas delsia priimti sprendimą vis teigdamas, kad svarstymas atidėtas kitai savaitei", – pasakojo pirmininkė.

Pasak jos, jei bendrija turėtų pinigų, daugiabučio renovacija būtų užbaigta per dvi savaites.

V.Adakauskienė teigė, kad dėl paskolos ji kreipėsi ir į kitus šalies bankus, tačiau nė vienas jos suteikti nepanoro.

"Bankai arba neturi pinigų, arba bijo skolinti, kitaip negaliu paaiškinti jų tokio negeranoriškumo. Nesuprantu, kam jie sutiko dalyvauti renovacijos programoje, jei nenori suteikti paskolų. Dauguma bankų laukia Vyriausybės sprendimo – kokiu būdu toliau bus įgyvendinama ši programa. Tačiau jokie pakeitimai seniau renovaciją pradėjusių bendrijų neliečia, nes mums galioja anksčiau numatytos sąlygos", – paaiškino V.Adakauskienė.

Kaltina pačias bendrijas

Nors banko "Parex" Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento laikinoji direktorė Rita Simanavičiūtė patvirtino, kad visos šios bendrijos pačios nespėjo laiku pasinaudoti joms skirtais pinigais, dėl to šiuo metu ir iškilo šios problemos.

"Minimos bendrijos nesugebėjo deramai sutartyse numatytais terminais pasinaudoti suteiktais kreditais. Pagal pasirašytas sutartis bankas sąžiningai vykdė visus sutartyse numatytus įsipareigojimus bendrijoms, o šios to nepadarė. Mes negalime tiksliai atsakyti, dėl kokių priežasčių bendrijos neįvykdė savo įsipareigojimų – ar dėl statybos darbus atliekančių įmonių, rangovų vėlavimų, ar dėl netinkamos darbų procesų kontrolės, ar darbų įkainių", – komentavo R.Simanavičiūtė.

Pasak jos, bankas privalo tinkamai valdyti riziką, o kredito gavėjas įsipareigoja nuosekliai planuoti savo veiklą, sekti sutartyje numatytus terminus, atsakingai vertinti statybos darbų kainas.

Taip pat, anot jos, bankas su bendrijomis anksčiau sudarytomis sutartimis neįsipareigojo, pritrūkus pinigų, sudaryti su jomis naujų sutarčių ir išduoti naujų kreditų. Tačiau "Parex" bendrijoms suteikė galimybę be papildomų mokesčių refinansuotis paskolas.