Atsainus požiūris į jūrininkų gerovę Klaipėdoje keičiasi

Per pastaruosius metus požiūris į jūrininkus, kurie atplaukdavo į Klaipėdos uostą, buvo keistas, nesuprantamas, padiktuotas asmeninių ambicijų.

Jūrininkų taryba

Dabar situaciją jau keičiasi. Dar šį mėnesį Susisiekimo ministerija patvirtins Jūrininkų gerovės tarybos nuostatus. Suburta taryba pateiks siūlymus, kaip Klaipėdos uoste turi būti sudarytos sąlygos tinkamai priimti laivais atplaukusius užsienio šalių jūrininkus.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad tarptautiniai teisės dokumentai, o ypač Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, kurią Lietuva yra ratifikavusi ir ji įsigalios šiemet rugpjūtį, numato, kad jūrininkams turi būti užtikrinta teisė krante naudotis sveikatos ir gerovės priemonėmis.

Tai numato ir Lietuvos įstatymai – viena Uosto direkcijos funkcijų yra organizuoti jūrininkų socialinį buitinį aptarnavimą. Kai direkcijai vadovavo Sigitas Dobilinskas, ši funkcija buvo užtikrinama. Atėjus į Uosto direkciją Eugenijui Gentvilui, Jūrininkų centro finansavimas buvo pristabdytas iki minimumo, centro veikla ėmė merdėti.
"Pati Uosto direkcija pasiskelbė, kad vykdys jūrininkų aptarnavimo funkciją. Tačiau leidinyje, į kurį įrašyti viso pasaulio Jūrininkų centrai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kaip jūrininkų gerovės funkcijos vykdytojos, nebuvo", - pastebėjo P.Bekėža. 

Trukdė įvažiuoti į uostą

Nors ir merdėdamas Jūrininkų centras bandė organizuotai vežti iš laivų jūrininkus į miestą, prasidėjo nesuprantami procesai. Paleidus gandus, dalis kompanijų atėmė leidimus įvažiuoti į uostą jūrininkų misiją vykdantiems asmenims.

Lietuvos jūrininkų sąjunga kreipėsi į atskiras uosto bendroves. Dalis jų situaciją išsiaiškino ir leidimus atnaujino, o dalis taip ir liko abejingi. Tarptautiniai teisės aktai numato, kad jūrininkų gerovę vykdantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos laisvai lankytis uostuose.

P.Bekėža prašė, kad ne uosto kompanijos, o Uosto direkcija išduotų jūrininkų misiją vykdantiems žmonėms leidimus vykti į uostą. Tačiau uosto dalių apsaugą vykdo uosto kompanijos ir jos sprendžia, kas gali, o kas negali įvažiuoti į jų teritorijas.

Jei kompanijos neįsileidžia į savo teritorijas jūrininkų misiją vykdančių asmenų, tai tegul sudaro sąlygas jūrininkams tinkamai išeiti iš laivų. P.Bekėžos nuomone, uostuose prie krantinių, o taip pat prie kompanijų vartų turėtų būti įrengti informaciniai stendai, kurie nurodytų jūrininkams kelią į miestą, kur yra jūrininkus dominantys objektai, kaip Jūrininkų centras, "Akropolis" ar kita.  

Uostas pinigų suras

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos nuomone, prie krantinių yra sunkiai įsivaizduojami informaciniai stendai. Geriau organizuotai išvežti jūrininkus iš laivų. Bet kas tai darytų?

Lietuvos laivybos agentų ir maklerių asociacijos prezidento Vytauto Šileikos nuomone, nereikėtų turėti iliuzijų, kad tuo užsiims laivų agentai.

O tokios iliuzijos buvo bent prieš 2–3 metus. Jūrininkus iš laivų vežiojo Jūrininkų centro autobusiukas. Tačiau nusistovėjusi tvarka buvo sujaukta, įvestas chaosas.

"Limarko" laivininkystės kompanijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris mano, kad Uosto direkcija turėtų skirti pinigų jūrininkų gerovei Klaipėdos uoste užtikrinti. O tą veiklą turėtų vykdyti patirties turintis Jūrininkų centras.

A.Vaitkaus teigimu, direkcija skyrė pinigų Jūrininkų centrui ir šiemet numatoma skirti. Kokio dydžio tai bus lėšos, priklausys nuo susitarimų Susisiekimo ministerijoje. 

Jūrininkus apiplėšinėja

Kitas su jūrininkų lankymusi Klaipėdos mieste susijęs klausimų ratas yra jų saugumas.

Anot P.Bekėžos, Jūrininkų centre apsilankę užsienio šalių jūrininkai, ypač iš Filipinų ar Malaizijos, dažnai skundžiasi, kad išėję apsipirkę iš "Akropolio" jie yra apiplėšiami.

Į policiją apiplėšti jūrininkai vengia kreiptis. Jie bijo įsivelti į kitų šalių teisėsaugos procesines procedūras. Be to, Azijos šalyse nepalankiai žvelgiama į tuos jūrininkus, kurie "pasigauna nuotykių" kitose šalyse. 

Nei uosto kompanijos, nei Uosto direkcija neapsaugos jūrininkų prie "Akropolio". Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus paprašė, kad Jūrininkų sąjunga kartu su uosto direkcija kreiptųsi į "Akropolio" administraciją ir ši sustiprintų apsaugą prekybos centro prieigose.

Taip pat karštuose Klaipėdos taškuose, kur apiplėšiami jūrininkai, ypač azijietiškos išvaizdos, dažniau turėtų budėti ir policijos patruliai.