Argumentai prieš tilto statybą – silpni

Verslas prasiplėstų

Prieš tilto statybą kategoriškai pasisako Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės "Smiltynės perkėla" vadovas D.Butvydas.

Jo teigimu, pastačius tiltą, "Smiltynės perkėlos" veikla iš esmės keistųsi, tektų atleisti apie 100 darbuotojų.

"Smiltynės perkėlos" keltai kasmet kelia daugiau kaip 2 mln. keleivių ir 620 tūkst. įvairių transporto priemonių. Perplukdytų automobilių dėka perkėla dirba pelningai. Plukdyti vien keleivius Senojoje perkėloje jai neapsimokėtų.

Bendrovė yra įsigijusi naujus keltus. Už juos bankams likusi negrąžinta apie 14 mln. litų paskola.

Apie 80 proc. automobilių srauto į Kuršių neriją būna per 3-4 vasaros mėnesius. Jie ypač pelningi, o kitas laikotarpis nuostolingas.

Pastačius tiltą, Lietuvos automobilių kelių direkcijai nebereikėtų mokėti kompensacijų – apie 5 mln. litų kasmet už neringiškių kėlimą nemokamai.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus mano, kad "Smiltynės perkėla" be reikalo taip laikosi įsitvėrusi dabartinio keltų verslo II Smiltynės perkėloje. Atsiradus tiltui, jos pajamos būtų netgi paprasčiau surenkamos. Bendrovė galėtų eksploatuoti tiltą, rinkti mokesčius. Ji galėtų plukdyti žmones senojoje Smiltynės perkėloje, turėti savaitgalinius retesnius maršrutus II Smiltynės perkėloje, teikti "vandens autobusų" paslaugas, rengti įvairias šventes keltuose, pramogų verslui panaudoti dabartinį pastatą prie Naujosios perkėlos.

Prie šios perkėlos išliktų ir vieša erdvė, dėl kurios galimo praradimo pastačius tiltą jaudinasi Klaipėdos savivaldybės vadovai.

Gyvename ne vien šia diena

Šiandien jau beveik aišku, kad vienintelė tinkama vieta tiltui per Kuršių marias statyti būtų už Kiaulės Nugaros. Tiltas būtų Kairių gatvės tęsinys. Automobilių srautas per tiltą ir nuo jo būtų nukreiptas per pietinį aplinkkelį. Beveik nebėra prasmės kalbėti apie tunelį, nes po Kuršių mariomis jau "pakištas" dujų terminalo vamzdynas, kurį apeiti būtų sunku.

Šiandien dar ankstoka kalbėti apie tilto konstrukciją, jo kainą. Turėtų būti parengti tilto statybos pagrindimai.
Viename pasitarimų dėl tilto buvo pateikta nuomonė, kad jis kainuotų nuo 170 iki 230 mln. litų. Parengus projektinius siūlymus, būtų galima tikėtis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Kai kurie Klaipėdos architektai tokią tilto kainą siūlo dauginti iš trijų ar net keturių. Sunku suprasti, ar kaina nėra viena gąsdinimo priemonių – neva tokį tiltą būtų brangu statyti, todėl nėra prasmės ir pradėti tai daryti.

"Tiltai sujungia salas, valstybes, žemynus. Jie pastatomi ne mažiau patraukliose ir gamtos požiūriu jautriose vietose nei Kuršių nerija. Ir nereikia mūsų gąsdinti UNESCO ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Gyvenimas eina ir negalime sustoti. Manau, ateis laikas, kai laivai per Klaipėdą plaukios iš Kauno ar Karaliaučiaus į Palangą", – svarstė klaipėdietis Vytautas Lupeika, tarsi dėdamas tašką, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne gyventi vien šiandiena.

Žvelgti į ateitį kvietė ir kitas klaipėdietis Aloyzas Kuzmarskis. Jis siūlė pabandyti įsivaizduoti ekonomiškai išsivysčiusios Lietuvos Klaipėdos uostą po 25–30 metų. Jei šiandien nebus pradėta spręsti tokia aktuali problema, kaip tilto statyba į Kuršių neriją, po dešimtmečio kito ji gali tapti rimtu uosto vystymo stabdžiu, kelti grėsmę jo saugumui.