Argumentai prieš tilto statybą – silpni

Dėl tilto į Kuršių neriją statybos išskiriamos net aštuonios suinteresuotos žmonių grupės. Iš šalies žvelgiant, argumentai už tilto statybą yra svaresni.

Išvaduotų nuo automobilių

Už tilto statybą į Kuršių neriją pasisako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios vadovas Arvydas Vaitkus ir iškėlė šią idėją. Jo teigimu, "niekas iki šiol neįrodė, kad "Smiltynės perkėlos" keltai yra geriau nei tiltas".

Už tilto statybą pasisako beveik visi Klaipėdos uosto kompanijų vadovai. Jų teigimu, uostas toliau vystysis, laivyba intensyvės, ir "Smiltynės perkėlos" veikla vis labiau bus trikdoma.

Tai pasijus jau šiemet, kai pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, o į Naująjį keleivių ir krovinių terminalą prie II Smiltynės atplauks vis daugiau keleivinių laivų, kurių apsisukimo ratas kaip tik įdiegtas keltų laivybos maršrute.

Laivyba intensyvės ir atidarius "Klaipėdos Smeltės" konteinerių paskirstymo centrą. Apie naujus pajėgumus nuolat kalba kitos pietinės dalies kompanijos, ypač dideli pokyčiai numatomi Malkų įlankoje.

Už tilto statybą pasisako ir didesnė dalis miesto politikų. Tiltas užmiestyje išvaduotų Klaipėdą nuo maždaug 620 tūkst. papildomo automobilių srauto per metus.

Didžiausiai grupė žmonių, kurie pasisako už tilto statybą yra Neringos savivaldybės gyventojai. Jie savo kailiu pajuto nepatogumus keliantis keltais.

"Smiltynės perkėlos" vadovas Darius Butvydas tikina, kad dabar naujosios konstrukcijos keltai kursuoja be trikdžių. Tačiau neringiškiai geriausiai žino, kad ne visai taip yra. Pakilus didesniam nei 25 metrų per sekundę vėjui arba uoste vykstant intensyviam ledonešiui, kelto galima ir nesulaukti.

"Mums nekyla jokių klausimų dėl tilto, visi neringiškiai jo pusėje. Nesibaiminame kokio nors papildomo žmonių plūdimo į Nidą. Kai keltas visiems buvo nemokamas, Neringoje problemų nebuvo", – teigė Neringos savivaldybės tarybos narys Gediminas Vaidila.

Už tiltą pasisako ir įvairių gelbėjimo, priešgaisrinių tarnybų atstovai. Iš Klaipėdos pakliūti tiltu į Kuršių neriją būtų ir greičiau, ir patogiau.

Bet kas nevažinės

Prieš tilto į Kuršių neriją statybą pasisako tų institucijų vadovės, kurios savo misiją supranta lyg saugoti Kuršių neriją nuo bet kokio kastuvo įsmeigimo.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė įrodinėjo, kad tiltas padidins žalingą poveikį visai Kuršių nerijai, kurią UNESCO ekspertai pripažino pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybe. Per tiltą neva nusidriektų didesni autotransporto srautai. Manoma, kad iš Kaliningrado srities pradėtų važiuoti sunkvežimiai su kroviniais.

Toks argumentas lengvai paneigiamas. Tiltas būtų apmokestintas, todėl bet kas į Kuršių neriją nevažinėtų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser panašiai, kaip ir R.Baškytė, įrodinėjo, jog vasarą Neringa dus nuo automobilių. Ji iš viso norėtų, kad Kuršių nerija būtų paskelbta saugoma teritorija, kur negalima važinėti automobiliais. Jos nuomone, "kėlimas keltu į Kuršių neriją yra savotiška pramoga ir ją reikėtų išlaikyti".

Panašius argumentus pateikia ir netoli II Smiltynės perkėlos gyvenantys klaipėdiečiai. Jiems patogu vasarą keltis dviračiais į Kuršių neriją ir važiuoti į paplūdimius.

Šių argumentų priešininkai mano, kad Kuršių nerijos vien dviratininkų rojumi niekada nepavyks paversti. Pagrindinis dviratininkų srautas į Kuršių neriją būna savaitgaliais. Todėl net ir pastačius tiltą, iš dabartinės II Smiltynės perkėlos galėtų kursuoti keltas, kuris ir plukdytų dviratininkus.

Tilto statybos šalininkai mano, kad kaip pramogą reikėtų išlaikyti ir šalia Klaipėdos senamiesčio esančią senąją perkėlą. Ja klaipėdiečiai galėtų keltis į Smiltynės paplūdimius, jūrų muziejų.

Bendrovės "Sweco Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Aidas Vaišnoras siūlė, kad Klaipėdoje kursuotų vandens autobusas. Jis sustotų keliose stotelėse ties Klaipėdos ir Smiltynės krantais.

"Ypač svarbu vystyti Klaipėdos uostą, kuris yra Lietuvos ekonomikos variklis, žmonių gerovės ir ekonominio tikslo garantas. Būtina padaryti viską, kad laivyba uoste būtų patogesnė ir saugesnė", – teigė A.Vaišnoras, pasisakęs už tilto statybą.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos transporto ekspertas Algirdas Šakalys. Jo teigimu, kasmet Klaipėdos uosto krovos apimtys didės 7–8 proc. Taip pat intensyvės ir laivyba. Jis siūlė nelaikyti Kuršių nerijos uždara teritorija, skirta tik išrinktiesiems ir turtingiesiems. Reikia ieškoti kompromiso tarp uosto ir Neringos gyventojų iš vienos pusės ir valstybės teritorijų saugotojų iš kitos pusės.

"Lenciūgėlio" mokestis

Prieš tilto statybą pasisako keli Klaipėdos politikai, daugiausiai iš Liberalų sąjūdžio ir keli miesto architektai.
Jų argumentai atrodo "skystokai".

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas mano, kad tiltas uostamiesčiui nėra aktualus, nors tuo pat metu miestas dūsta nuo automobilių, prie įvažos ties Šilutės plentu nuolat formuojasi kamšatys.

Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika mano, kad prie II Smiltynės perkėlos yra susiformavęs žmonių traukos centras.
Tuo galima suabejoti. Traukos centrą šioje miesto dalyje formuoja "Maxima". Naujoji Smiltynės perkėla yra tik vieta, kur atvažiuoja visos šalies gyventojai, vykstantys į Kuršių neriją, ir grįžta atgal, dažniausiai mieste nedaug kur stabtelėdami, o dumdami į greitkelį iki jo gerokai užkimšdami miesto gatves.

Kitas jo argumentas, kad nuo tilto toli bus važiuoti į klaipėdietiškąją Kuršių nerijos dalį. Neva Alksnynėje, kur būtų nutiestas tiltas, nebus infrastruktūros. Bet ji, jei bus prasmė, laikui bėgant, atsiras.

Baiminamasi ir didesnio automobilių srauto į klaipėdietiškąją Kuršių nerijos dalį, nes ten nėra automobilių aikštelių.
Ne visai taip – kai kur aikštelės yra, tarkime, prie II Smiltynės pliažo, jachtų uosto, Jūrų muziejaus.

Mokamas tiltas sureguliuotų srautus ir į klaipėdietiškąją Kuršių nerijos dalį.
Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius prisiminė tuos metus, kai keltai kėlė nemokamai. Tuomet į Kuršių neriją vykstančiųjų srautas padidėjo 5–10 proc. Jį sureguliavo Klaipėdos savivaldybės įvestas vadinamasis "lenciūgėlio mokestis". Surinkti pinigai buvo skirti infrastruktūrai plėtoti klaipėdietiškoje Kuršių nerijos dalyje.