Dirba be poilsio
Šis centras sausio viduryje paminėjo dvejų metų sukaktį.
Socialinių tinklų paskyroje šio centro vadovai rašė: „Mes – vieningi, neabejingi ukrainiečiai ir lietuviai Klaipėdoje, dirbame be poilsio dienų centre, namuose – kiekvienas pagal savo galimybes! Mes – šeima, daug laiko praleidžiame kartu, palaikydami vieni kitus tiek sunkiomis, tiek džiugiomis akimirkomis.“
Viena pagrindinių šio centro koordinatorių Anna Bielska patikino, kad ir šiomis dienomis savanorių centre verda darbas. O šiuo metu gauta iš kelių įmonių parama pamėtėjo dar daugiau veiklos.
Vakar centre buvo daugiau nei 20 maišų su būtinais kariams daiktais, vakar apie pietus jie buvo ruošiami vežimui į Ukrainą.
Įžvelgia didelę prasmę
Pasirodo, centro savanoriai ir toliau siuva medžiaginius neštuvus, lovos baltinius, pina maskuojamuosius tinklus, iš Ukrainos atsklido žinia, kad kariams reikia šiltų kojinių.
Moterys mezga vilnones kojines, šiltus mezginius apsaugoti karių nugaras nuo šalčio.
Visai neseniai vienas viešbutis šiam centrui atidavė daug nebereikalingų antklodžių, pagalvių.
Centro moterys Ukrainoje rado karo ligoninę, kuriai tokių daiktų reikia, todėl savanoriai šiuo metu pakuoja pagalves, antklodes ir ruošia išsiųsti.
„Mūsų aktyvo žmonės nenuleidžia rankų. Esame susitelkę ir palaikome vieni kitus, neleidžiame vieni kitiems depresuoti. Girdint tai, kas vyksta, darosi baisu, bet mes stengiamės koncentruotis į darbą, tai labai padeda. Verkti nėra prasmės, ašaros nepadės. O dirbti savanorių centre yra didelė prasmė, nes žinome, kam ir kuo padedame“, – kalbėjo A. Bielska.
Anna Bielska / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Dirba ir namuose
Savanorių centro aktyvas – tai žmonės, kurie centre praleidžia keturias ar penkias dienas per savaitę.
Tokiems savanoriams pakanka žinutės, kad gauta patalynės siunta, ir jie ateina atlikti skubaus būtino darbo. Apie 10 ar 15 žmonių yra aktyviausi, kai kurie nuolat padeda dirbdami namuose.
Verkti nėra prasmės, ašaros nepadės.
A. Bielska pasakojo apie lietuvę, kuri kiekvieną savaitę ima medžiagas ir namuose siuva neštuvus. Panašiai dirba ne ji viena. Kitos moterys namuose mezga kojines, kemša pagalvėles. Tai didžiulė pagalba.
Pastaruoju metu abi ukrainiečių mokyklos pasiūlė savo pagalbą. Vienos jų mokiniai gamins pagalves ligoninėms, kitos pins kilimėlius kariams apkasuose atsisėsti ir gamins maskuojamuosius tinklelius ant šalmų.
Nemažai žmonių ateina į šį centrą kartą per mėnesį ar net per pusmetį. Neseniai į centrą atėjo dar dvi merginos ukrainietės, besimokančios tarptautiniame LCC universitete, jos ketina surinkti didesnę savanorių grupę.
„Mes neklausiame ateinančių savanoriauti žmonių tautybių. Dirbdami įsikalbame ir labiau susipažįstame. Mums nesvarbi tautybė, svarbu, kad žmonės būtų nuoširdūs. Tiesa yra ta, kad rusų ir baltarusių kol kas nebuvo“, – atviravo A. Bielska.
