Reveransas Lietuvos Renesansui

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija drauge su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi susirinkusiesiems siūlo ir platesnį „Reveranso Lietuvos Renesansui“ kontekstą – šiuolaikinį Lietuvos didžiųjų Renesanso asmenybių įprasminimą.

Renginio dalyviai ne tik galės išgirsti muzikinį literatūrinį pastišą, bet ir išklausyti trumpą Reformacijos istorijos tyrėjos, knygų autorės, akademikės, profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės paskaitą apie Reformacijos raidą Lietuvoje – pasiekimus ir šiuolaikinę reikšmę.

Lietuvos istorijoje Renesanso epocha buvo ypatinga. XVI a. plėtojosi amatai, pradėtos spausdinti knygos, kilo mūriniai dvarai.

Vilniuje buvo įkurtas universitetas, suklestėjo Lietuvos valdovų rūmai kaip meno ir kultūros centras, kuriame buvo kaupiami meno kūriniai ir biblioteka, skambėjo muzika ir eilės.

Renesanso epochos Lietuvos valdovai – Jogailaičių dinastijos atstovai Žygimantas Senasis ir jo sutuoktinė italė Bona Sforza, jų sūnus Žygimantas Augustas, vėliau Steponas Batoras ir Zigmantas Vaza – puoselėjo savąją aplinką, ugdė menus ir aristokratijos papročius.

Didikai ir bajorija ėmė keliauti po pasaulį, studijuoti Europos universitetuose, kurti tekstus, rašyti laiškus, bendrauti su Europos kūrėjais.

Renesanso Vilnius tapo ir Lietuvos Reformacijos centru: čia 1541 m. reformacines idėjas pradėjo skelbti daugelio prestižinių Europos universitetų auklėtinis, lietuvių raštijos pradininkas, abiejų teisių mokslų daktaras Abraomas Kulvietis, čia 1557 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis įkūrė pirmąją Lietuvos evangelikų bažnyčią.

Dialogą ir polemiką Renesanso Vilniuje plėtojo įvairios krikščionių bendruomenės: šalia katalikų ir stačiatikių ėmė veikti evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios, savo kelių ieškojo radikalieji protestantai, o amžiaus pabaigoje įgyvendinus Vakarų ir Rytų bažnytinės unijos projektą susikūrė ir unitų bažnyčia.

Renesanso Lietuvoje įsitvirtino ir kitų etninių bei religinių bendruomenių – totorių, žydų, karaimų – kultūros.

XVI a. intelektualai buvo knygų spaudos Lietuvoje pradininkai, puoselėję lotynų kalbos tradiciją bei iškėlę tautinių kalbų svarbą.

Epochos humanistai išsaugojo ir lietuvių kalbos gyvybę, parengė pirmąsias knygas lietuvių kalba. Ypatinga vieta šiame procese tenka su Mažąja Lietuva susijusiems kūrėjams.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija ėmėsi iniciatyvos pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams.

Remiama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ji drauge su Lietuvos dailininkų sąjunga 2017 m. organizavo skulptūrinių architektūrinių idėjų konkursą, po konkurso kuravo meninių sprendinių plėtotę.

Gavus Vilniaus savivaldybės pritarimą ir dalinę paramą subrandintai idėjai, draugija vykdo lėšų telkimo, paminklo gamybos ir statybos darbus.

Visai Lietuvai svarbų paminklą planuojama atidengti Vilniuje Reformatų sode 2023 m. pabaigoje.

Paminkle Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams bus įamžinta dešimt iškilių XVI a. Lietuvos kūrėjų: Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.

Paminklo autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.