- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iššūkis: nusileidimą nuo maždaug 1 km aukščio Stalo kalno A.Remeika prisimins ilgai.
-
Taškas: Gerosios Vilties kyšulys ženklina Atlanto ir Indijos vandenyno susijungimo liniją.
-
Ryšku: apie miesto madą rašantis Arnoldas svečioje šalyje turėjo kur paganyti akis.
-
Žvaigždės: afrikiniai pingvinai priprato „pozuoti“ turistams.
-
Ženklai: apartheido atgarsiai šalyje gyvi iki šiol.
-
Grožis: Keiptauno akvariumas „Two Oceans Aquarium“ keri nežiemiškais vaizdais.
-
Grožis: Keiptauno akvariumas „Two Oceans Aquarium“ keri nežiemiškais vaizdais.
-
Autentika: moderniame Keiptauno megapolyje – senosios architektūros inkliuzai.
-
Krokodilai: kartais jie atrodo visai mieli.
-
Egzotika: proga paglostyti gepardą pasitaiko ne kasdien.
-
Produktas: Pietų Afrikos vynai garsūs visame pasaulyje.
-
Produktas: Pietų Afrikos vynai garsūs visame pasaulyje.
-
Šeimininkai: įkyrūs ir agresyvūs babuinai taikosi užsikarti ne tik ant automobilių, bei ir įsiropšti į vidų.
-
Vaikystė: draugiškai nusiteikusios mažosios šalies pilietės.
-
Atrakcija: narvai paruošti baltuosius ryklius trokštantiems išvysti smalsuoliams.
-
Vaizdas: debesyse paskendęs Stalo kalnas.
-
Apsauga: namus juosia grėsmingos tvoros.
-
Pietų Afrika – ir kerinti, ir bauginanti
Ne tokia tolima kaip Australija, tačiau ne mažiau egzotiška ir uždara – bent jau keliautojams iš Lietuvos. Po šešių savaičių vizą į Pietų Afrikos Respubliką gavęs mados apžvalgininkas, mados projektų koordinatorius Arnoldas Remeika-Bomberis jautėsi tarsi išnarstytas po kauliuką. Veikiausiai tokia kelionės įžanga turėjo reikšti – šioje šalyje nuobodu nebus.
Kur, kiek, kaip ir su kuo
„Su panašia patirtimi, kiek žinau, susidūrė daugelis važiavusiųjų iš Lietuvos į Pietų Afriką. Artimiausia šios šalies ambasada yra Stokholme, visus dokumentus tvarkėme per ją. Turėjau viską papasakoti ne tik apie tai, kiek uždirbu, kur išleidau pinigus detaliai pagal trijų mėnesių išklotinę, bet ir pateikti pažymą iš darbovietės bei apie nekilnojamąjį turtą, kur gyvensiu atvykęs į šalį, su kuo ir pan.“, – pasakojo pašnekovas.
Jis spėjo, jog, viena vertus, tokiu būdu siekiama apsidrausti nuo nepageidaujamų imigrantų, nes šalyje verda arši konkurencija dėl darbo vietų. Kita vertus, keliautojų iš Lietuvos vargai siekiant gauti vizą iliustruoja ir ganėtinai nebrandžius mūsų šalies bei PAR diplomatinius santykius.
Arnoldo ir jo draugo Mindaugo akys į Pietų Afriką nukrypo neatsitiktinai.
„Kai mūsų draugė iš Vilniaus išvyko į Keiptauną pas savo vaikiną, kuris ten gavo metinį darbo kontraktą, leidome jai porą mėnesių apšilti kojas, o tada užgriuvome“, – šypsojosi pašnekovas.
15 dienų svečioje šalyje viešėję lietuviai dalį laiko praleido Keiptaune, taip pat keliavo po jo apylinkes.
„Nieko panašaus nesu matęs, o keliavau tikrai nemažai. Tai visai kitokia šalis, ir pirmiausia – dėl sudėtingos savo istorijos“, – pripažino Arnoldas.
Vaisius skina iki šiol
Nors juodaodžių diskriminaciją įteisinęs apartheidas šalyje buvo panaikintas 1992 m., anot keliautojo, didžiulė rasinės priešpriešos įtampa šalyje tvyro iki šiol.
„PAR buvo ganėtinai laisva šalis, kur rasių maišymasis buvo legalus, kol 1948 m. radikali olandų partija įteisino apartheidą. Skirtingų rasių žmonėms buvo uždrausta ne tik tuoktis, bet ir draugauti, buvo išdraskytos mišrios šeimos, žmonės nublokšti į skirtingas teritorijas, o šeimos nariai vieni kitų nematė po kelis dešimtmečius. Dabar įstatymai stipriai liberalėja spalvotųjų naudai. Pavyzdžiui, dauguma puikiai išsilavinusių baltųjų priversti geresnio gyvenimo ieškoti Australijoje, Anglijoje, kitose šalyse, nes pagal įstatymą į vieną poziciją pretenduojant vienodai tinkamiems kandidatams privalu priimti spalvotąjį“, – pasakojo pašnekovas.
Autentiškiausia patirtimi Arnoldas įvardijo įspūdžius iš vieno renginio.
„Atvažiavę į kažkokį kaimelį ieškojome, kur galėtume pavalgyti, ir mums patarė nueiti į tuo metu ten vykusią žemės ūkio parodos šventę. Joje dalyvavo turbūt keli tūkstančiai žmonių. Viename didžiuliame angare šventė baltaodžiai, kurie šoko kažkokį europietišką šokį, aplinkui – vyno, maisto stalai ir pirma į galvą šovusi mintis buvo apie „Oktoberfestą“, – prisiminęs šyptelėjo pašnekovas. – O kitame – mažesniame, tamsiame, prirūkytame angare griaudėjo hiphopas ir jame šventė tik spalvotieji. Tai buvo labai akivaizdus pavyzdys, kokia ryški iki šiol yra žmonių atskirtis – gali panaikinti draudimus, bet mentalitetas taip greitai nesikeičia.“
Gidai – buvę kaliniai
Norintiesiems daugiau sužinoti apie šalies istoriją Arnoldas būtinai rekomenduoja nuvykti į maždaug už 8 km nuo Keiptauno esančią Robeno salą.
„Prieš daugelį metų, kai raupsai buvo neišgydomi, olandai čia įkūrė vietą, kur baisiomis sąlygomis buvo laikomi ligoniai. Vėliau sala buvo paversta griežto režimo kalėjimu, kuriame apie 18 metų kalėjo ir Nelsonas Mandela. Dabar šiame kalėjime ekskursijas veda buvę kaliniai, pavyzdžiui, mūsų gidas buvo žmogus, kuris pats kalėjo 15 metų. Ten viskas palikta autentiškai ir atrodo ganėtinai kraupiai. Ši vieta suteikia galimybę geriau suprasti jų istoriją, išsilaisvinimo kelią, ten būdamas suvoki, kad žmonės išties nesėdėjo sudėję rankų“, – aiškino keliautojas.
Tuo metu turistų pamėgtas Keiptaunas Arnoldui paliko nevienareikšmišką įspūdį.
„Tai didžiulis, gana tvarkingas miestas, kuriame gyvena apie 3,5 mln. žmonių, su moderniais verslo rajonais, dangoraižiais, įspūdinga kolonijine architektūra. Viduryje miesto – trys kalnai, vienas kurių, Stalo kalnas, vadinimas pasaulio stebuklu. Kita vertus – čia gausu apiplėšimų, mieste daugybė benamių, kurie neretai būna agresyvūs ir neprognozuojami. Namus juosia baisios tvoros su vielomis, kurios prisilietus nukrato elektra, arba su spygliais ar įcementuotomis stiklo šukėmis, o ant kiekvieno namo gali pamatyti lentelę su užrašu „Pasipriešinsiu ginklu“, – regėtus vaizdus prisiminė pašnekovas.
Anot jo, net trumpus atstumus Keiptaune, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, rekomenduojama važiuoti taksi ar „uberiu“. Laimė, šios paslaugos nėra brangios.
Ne silpniems nervams
Lyg dar būtų mažai adrenalino, keliautojai sau prasimanė ir kraują stingdančių pramogų.
„Tarp turistų populiarus apie 1 km aukščio Stalo kalnas – išties kažkas nerealaus. Kopti į jį labai pavojinga, kiekvienais metais nukenčia ir net žūva daug žmonių. Tačiau mes to nežinodami į žygį išsiruošėme visiškai nepasiruošę, be specialios avalynės. Į viršų kėlėmės keltuvu, o leidomės pėsčiomis. Ir nors ne pačiu sudėtingiausiu taku, galiu pasakyti, kad tai buvo vienas baisiausių nuotykių mano gyvenime. Karšta, trošku, apačioje žioji praraja, tad leisdamasis bandai išsilaikyti visu savo balansu. Nesumeluosiu – po šio nuotykio kojos drebėjo dar tris dienas“, – prisipažino pašnekovas.
Tačiau, Arnoldo žodžiais, pirmoje vietoje „pagal nepatikimą“ iš svečioje šalyje patirtų įspūdžių buvo nardymas, tiksliau, bandymas nardyti su baltaisiais rykliais.
„PAR yra vienintelė vieta pasaulyje, kur galima tai daryti. Tačiau rykliai neatplaukė. Jų niekas nebuvo matęs jau dešimt dienų iki mums atvykstant, nes juos išgąsdino toje vietoje praplaukusios orkos. Laukdami ryklių prasikankinome pustrečios valandos, daugelis žmonių vėmė. Atlanto vandenynas – kažkas baisaus, bangos – kelių metrų aukščio, laivelis – mažiukas, prie jo dar „maskatuoja“ prirakinti narvai“, – pasakojo keliautojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai5
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...