Mokslininkė ieško senų koklinių krosnių: planuoja išleisti metraštį

  • Teksto dydis:

"Jeigu turite seną koklinę krosnį, esate iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto ar kaimyninės Žemaitijos, kviečiame tapti ekspedicijos "Gyvos krosnys" dalyviu ir istorijos metraštininku", – į gyventojus kreipėsi Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė.

Koklinėmis krosnimis ir jų istorija besižavinti archeologė siekia, kad šis kultūrinis paveldas neišnyktų ir bent fotografijų pavidalu nugultų į istorinę atmintį.

Pasak R. Nabažaitės, žmonės iki galo, deja, nesuvokia koklinių krosnių vertės. Nesugebėdami pritaikyti jų šiuolaikiniame interjere, pasirenka drastiškiausią būdą – jas griauti.

Klaipėdietė tikino, kad koklinės krosnys yra istorijos liudininkės. Tik apie XIX–XX a. laikotarpį, kai koklinės krosnys buvo itin populiarios, informacijos yra tikrai per mažai.

"Aš dešimt metų tyrinėju sudužusių krosnių koklius. Kažkieno namuose jos stovi nepaliestos karo negandų ar "euroremontų". Koklinės krosnys yra vienas iš XIX–XX a. informacinių šaltinių – tyrinėjant jas, galima daug pasakyti apie jų šeimininkus, apie tuomet naudotas medžiagas ir jų importo kelius. Tarkime, ar krosnis mūryta vietinių meistrų, ar kokliai atvežti iš Vokietijos? O gal pagaminti Priekulėje? Istorikams ypač stinga medžiagos apie fabrikinius koklius. Taigi prašome, kad žmonės  šias muziejines vertybes ištrauktų į dienos šviesą", – idėją apibūdino R. Nabažaitė.

Mokslininkė atskleidė, kad koklinė krosnis kadaise būdavo brangiausias šeimos turtas. Net ir dabar jų statyba yra palyginti nepigi.

R. Nabažaitė planuoja išleisti koklinių krosnių metraštį – knygą, kurioje būtų sudėtos krosnių, išsibarsčiusių būtent po Klaipėdos kraštą ir visą Žemaitiją, fotografijos.

R. Nabažaitė užsiminė ir apie planus suteikti koklinių krosnių savininkams specialius pasus.

"Tuomet ir atsivertų vaizdas, ar esama atsikartojančių koklinių krosnių, kuo jos vertingos, skirtingos ar unikalios. Anksčiau visuose namuose stovėjo koklinės krosnys. Tai buvo įprasta šildymo praktika", – sakė archeologė.

Pasak jos, dar ir dabar koklinės krosnys statomos, tik pagrindinė jų paskirtis ne šildyti, o suteikti namams jaukumo ir išskirtinumo.

"Nuoširdžiai kviečiu visus pasidalyti koklinės krosnies nuotrauka. Tai neatima daug laiko. Net jei ir manote, kad jūsų krosnis neverta dėmesio, nesikuklinkite. Laukiame visų fotografijų, o atsirinkę, mūsų akimis ir žiniomis, vertas dėmesio, susisieksime su jas įamžinusiais žmonėmis", – nurodė R. Nabažaitė.

Mokslininkė 10 koklinių krosnių fotografijų atsiuntusiam žmogui padovanos savo išleistą knygą "Interjero karalienė". Koklinių krosnių nuotraukas reikėtų siųsti iki lapkričio 26 d. e. paštu restauruosiu@gmail.com.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai bent

Tai bent portretas
Nuo kada faktų registratoriai yra vadinami mokslininkais? Kas cia per pseudomokslininke.

@ $$

@ $$ portretas
VALDOVU RUMUOSE TURETU BUTI DAUK KOKLIU SUPIRKTU ,,NEBRANGIAI''
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių