„Lost Lost Lost“ – svarbu išlikti atviriems pasauliui

Jo ypatingas pasaulio matymo būdas jau prieš kurį laiką patraukė lenkų režisieriaus Michało Borczucho dėmesį. Pakviestas kurti Klaipėdoje, jis čia įgyvendino savo idėją – pastatė spektaklį, paremtą J. Meko gyvenimu ir kūryba.

Pasitelkė mokslinę fantastiką

„Kokia tai patirtis, kai iš savo namų esi išraunamas su šaknimis? Ką tai reiškia, kai staiga atsiduri Niujorke – viename iš didžiausių ir dinamiškiausių to laiko miestų? Kaip paveikia susidūrimas su kita kultūra, žmonėmis, kalba? Kokia patirtis, kai susiduri su kažkuo nauju?“ – spektaklio vystymąsi inspiravusius klausimus vardijo M. Borczuchas.

Anot režisieriaus, „Lost Lost Lost“ spektaklio formos pamatu tapo J. Meko interviu: „Kai kurie jų sukurti iš pokarinių J. Meko dienoraščių, o kai kurie tikrai įvykę, kaip jo pokalbiai su Yoko Ono, Johnu Lennonu, Susan Sontag. Taigi spektaklis neturi tradicinio pasakojimo formos.“ M. Borczuchas kalbėjo, kad J. Meko filmais jis domėjosi nuo seno, jam buvo įdomu patyrinėti šio menininko asmenybę ir jos transformacijas. „Norime parodyti jo įvairumą, jo ypatingas meninės ir žmogiškosios laisvės rūšis, kurias jis įgavo, nepaisant daugybės sunkumų gyvenime“, – sakė režisierius.

Spektaklyje figūruojantys interviu susijungia per mokslinę fantastiką. Vaizduojamas postapokaliptinis pasaulis, kuriame po nežinomos didžiulės katastrofos nebelieka jokių atvaizdų – nelieka kino, televizijos filmų, nuotraukų. Lieka tik įvairūs rašytiniai šaltiniai. Tyrinėtojai iš to pasaulio aptinka „Bolex“ kamerą, o sužinoję, kad su tokia daug metų nesiskyrė garsus menininkas J. Mekas, naudodamiesi įvairiais archyviniais šaltiniais, bando rekonstruoti ir suprasti jo gyvenimo aplinkybes, perprasti, kas buvo kinas, kaip veikė kino kamera.

Įkvepianti stiprybės istorija

Režisierius sakė, kad būsimiems spektaklio žiūrovams patartų pažiūrėti J. Meko „Lost Lost Lost“ ar kurį kitą iš jo pilnametražių filmų – bent bendrais bruožais susipažinus su tuo, kaip J. Mekas montavo savo filmus, kaip kūrė pasakojimą ir kokiu būdu įrašė realybę, bus galima pastebėti, kad jo kūrybos metodas šiek tiek pasiskolintas ir spektaklyje. M. Borczuchas akcentavo, kad spektaklyje jam buvo svarbi šviesi žinia: „Gyvename nestabiliais ir dinamiškais laikais, nuolat juntame nerimą, visada buvo svarbi, bet nuo šių metų pradžios ypač svarbia tapo imigrantų tema. Kaip pasakojo J. Mekas, ir mes bandome šiame spektaklyje pasakyti, kad iš esmės niekur negalime įleisti šaknų – gyvenimas yra judėjimas. Kita vertus, naujoje vietoje įleidžiame šaknis, kad tą vietą pakeistume. Iš to, ką J. Mekas išgyveno, įstrigo, koks buvo didelis jo, kaip menininko ir žmogaus, tikėjimas, kad, nepaisant krizių ir traumų, reikia eiti į priekį, būti atviriems pasauliui, realybei ir pokyčiams, ieškoti savęs juose.“

Išgyvenimo mechanizmas

Paties J. Meko asmenybę spektaklyje rekonstruos net du aktoriai – Jonas Baranauskas ir Darius Meškauskas. „Kaip aktorius bandau J. Meko mechanizmą, o tai – išgyvenimo mechanizmas“, – sakė D. Meškauskas. Aktorius svarstė, kad J. Meko asmenybės esmė – didžiulis smalsumas ir pozityvumas: „J. Mekas prarado tėvynę, bet paradoksas, kad šis praradimas jį vertė judėti į priekį. J. Meko pamoka – reikia būti smalsiam ir gyventi ateitimi. Daugelis išeivijos lietuvių liko praeityje, liko traumoje ir ją bandė kompensuoti materialine gerove. J. Mekas pasirinko kitą kelią – gyventi kultūroje. Jis pasirinko smalsumą ir pozityvą.“

J. Baranauskas spektaklyje gilinasi į J. Meką vos jam atvykus į Niujorką, – tuo metu jį supo aktyvūs to meto menininkai, o jis pats buvo daugiau stebėtojas, sugeriantis visą aplinką. „Bandau ir savyje sužadinti tokį stebėtoją, savotišką antropologą“, – sakė aktorius.

Spektaklyje naudojami J. Meko pokalbiai su menininkais JAV skambės anglų kalba. „Vaidinti anglų kalba – iššūkis, bet per kalbą išlaikome artumą tai aplinkai, kurioje jie vyko“, – teigė J. Baranauskas.

Tęsis ir už salės ribų

Spektaklio vaizdo projekcijų autorius Wojciechas Sobolewski’s juokėsi, kad išgirdęs, jog bus kuriamas spektaklis pagal J. Meką, į susitikimą su režisieriumi atsinešė gal 15 idėjų, bet jų visų teko atsisakyti, mat spektaklio pasaulyje nėra videovaizdų. „Režisierius pasakė, kad nebus siekiama atkartoti J. Meko filmavimo stiliaus ar jo filmų, tad nutarėme sukurti tam tikrą erdvę po spektaklio, – pasakojo W. Sobolewski’s. – Žiūrovai po spektaklio toje erdvėje galės pabūti su savo emocijomis ir apmąstymais. Ta erdve bus Semeniškės – vieta, iš kur kilo J. Mekas ir kurią sukūrėme daugiausia iš aktorių išmaniaisiais telefonais filmuotų vaizdo įrašų. Jie juos darė, kai lankėsi J. Meko gimtinėje.“

Kuria po kelis vaidmenis

Spektaklyje vaidina tiek lietuviai, tiek aktoriai iš Lenkijos. Kiekvienas iš jų scenoje kuria net po kelis vaidmenis. Y. Ono atkurianti Digna Kulionytė ir J. Lennoną vaidinantis Karolis Maiskis minėjo, kad jų personažai yra labai plačiai žinomi, tad apie juos buvo galima rasti labai daug informacijos. Kartu spektaklio kūrybinis procesas leido į šiuos žinomus žmones, jų gyvenimo aplinkybes pažiūrėti įdėmiau.

Spektaklyje pasirinktas interviu formatas aktoriams buvo proga pažinti ir patį interviu žanrą, pažvelgti į žmones, kurie klausia. „Procesas vis dar vyksta, ir supratau, kad kalbinti tokius žmones kaip J. Mekas buvo labai sudėtinga. Manau, kad visi kalbinę jį patyrė iššūkį“, – atviravo aktorė Samanta Pinaitytė. Vienas iš jos vaidmenų spektaklyje – žurnalistė.

Režisierius susitiks su žiūrovais

Po pirmosios „Lost Lost Lost“ premjeros šįvakar, iškart po spektaklio žiūrovai kviečiami susitikti su režisieriumi, klausti, pasidalyti kilusiomis įžvalgomis ar pastebėjimais.

Tai – ketvirtoji ir šiemet jau paskutinė Klaipėdos dramos teatro premjera.

Žiūrovų teatre lauks ir fotografijų paroda „Semeniškių idilės“, skirta J. Meko gimimo šimtmečiui. Paroda veiks iki gruodžio 14 d.

Spektaklio režisierius – M. Borczuchas, pjesės autorė ir dramaturgė – Joanna Bednarczyk, pjesę iš lenkų kalbos išvertė Gintaras Grajauskas, scenografė ir kostiumų dailininkė – Dorota Nawrot, šviesų dailininkas – Robertas Mleczko, kompozitorius – Bartoszas Dziadoszas, vaizdo projekcijų autorius – W. Sobolewski’s.

Spektaklyje vaidina D. Meškauskas, D. Kulionytė, Dominika Biernat, Janas Dravnelis, J. Baranauskas, Karolina Kontenytė, K. Maiskis, Marta Ojrzyńska, Renata Idzelytė, Rimantas Pelakauskas, S. Pinaitytė. Spektaklyje dalyvauja Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokiniai.