Kuklaus maestro benefisas

"Visi gyvūnai džiaugiasi vasara" – taip pavadintą ragą (muzikos žanras) turėjo galimybę klausytis gurmaniškos muzikos mėgėjai. Klaipėdos universiteto Menų akademijos Koncertų salės skliautus šeštadienio popietę suvirpino autentiški klasikinės Indijos muzikos garsai. Tai – mokytojo Pt.B.Subramaniano dovana klaipėdiečiams.

Pasaulyje garsus atlikėjas kilęs iš muzikalios šeimos, kuri archajines muzikines indų tradicijas išsaugojo iki šių dienų. Daug bylojantis faktas – jo prosenelis buvo išskirtinis Pietų Indijos valdovo smuikininkas. Pats maestro groti ir dainuoti mokėsi nuo mažų dienų. Ir klaipėdiečiai galėjo mėgautis tikru, autentišku menu, kuris veikia mūsų vidinį pasaulį.

Pt.B.Subramanianas yra koncertavęs Kinijoje, JAV, Rusijoje, Irane, Kazachstane, Sibire, Singapūre, Kanadoje, Švedijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitur. Jis keliauja po visą pasaulį, moko muzikantus ir rengia koncertus.

Šį nemokamą koncertą uostamiestyje organizavo Klaipėdos sahadža jogai, nes, pasak organizatorių, tokia muzika – geriausias būdas papasakoti ir pasidalyti žiniomis apie meditaciją.

"Man labai patinka indų kultūra, muzika, filosofija. Indijoje lankiausi daugybę kartų. Ten klausiausi ir ragų. Atlikėjas, kurį turėjome galimybę išgirsti Klaipėdoje, labai aukšto lygio. Akivaizdu, kad jis turi gamtos dovaną", – po koncerto savo įspūdžiais dalijosi klaipėdietė Regina.

Muzika – iš prieštvaninių laikų

Teigiama, kad šios muzikos žanro amžius siekia net keliolika tūkstančių metų. Indija yra unikali šalis, išsaugojusi nepakitusias savo kultūrines tradicijas ir leidžianti mėgautis pačiu seniausiu menu.

Tekstai, kurie skamba giedant, parašyti sanskrito arba tamilų kalbomis. Sanskrito kalba – daugybės kalbų ištakos, o tamilų kalba yra iki šiol išlikusi ir viename Indijos regione naudojama seniausia gyva šnekamoji kalba Žemėje.

Ragos arba indų klasikinė muzika yra sudėtingo ritmo ir melodijos muzika, kuri gali būti atliekama vos kelias minutes arba porą valandų. Priklauso nuo dainininko nuotaikos ir įkvėpimo. Meistras, atliekantis šiuos muzikinius kūrinius, pats nusprendžia, kokio ilgumo ir sudėtingumo ragą atliks. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kaip jo klauso auditorija.

Pt.B.Subramanianas, pradėjęs savo koncertą Klaipėdoje, irgi nežinojo, kada jį pabaigs, nes esą viskas priklauso nuo įkvėpimo, nuo užsidegimo, nuo to, kaip pavyksta atverti sielą prieš klausytojus.

Teigiama, kad ši išskirtinė muzika skirta būtent meditacijai, todėl geriausia jos klausytis užsimerkus ir stengiantis pajausti – nieko nevertinant ir neanalizuojant, tiesiog bandant patirti būseną čia ir dabar.

Pasak atlikėjo, kiekviena raga turi savo būseną. Yra ryto ir vakaro ragų. Yra lietaus ir ugnies. Kiekviena raga turi savo užkoduotą energiją, kurią galima pajausti klausantis jos atlikimo.

Nuo miuziklų iki metalo

Nuo prieštvaninių laikų beveik nepakitusi indų muzika klausytojams paprastai suteikia visiškos ramybės ir pusiausvyros pojūtį, kai mintys nurimsta ir galima visiškai mėgautis šiuo momentu. Tačiau tai esą nėra itin lengva patirti pirmą kartą, bet šita muzika yra patogiausias būdas susipažinti su tikrąja meditacijos būsena.

Raga – ne tik indų, bet pamatinė kone visos Rytų muzikos tonacija, dermė. Įdomu, kad visa indų muzika, pradedant etnine ir baigiant Bolivudo miuziklų, turi ragos pamatus.

Vakaruose raga ėmė populiarėti XX a. septintajame dešimtmetyje. Tai sietina su prielaida, jog kontrkultūrai save priskiriantis jaunimas vartojo haliucinacijas sukeliančias medžiagas (daugiausia LSD) ir tikėjo, kad Rytų (ypač indų) sakralinė bei etninė muzika haliucinacijų metu padės patirti kažką "įdomaus".

Patys populiariausi įrašai – jau mirusio maestro Ravi Shankaro "The Sounds of India‘ (1968 m.) ir muzikinės grupės darbas "Call of the Valley" (1967 m.). Ragos elementų galima rasti "The Beatles" ("WhitinYou Without You"), "The Rolling Stones", "Metalica" ir kitų žinomų to metų atlikėjų muzikoje.