88 klavišų orkestras, arba Dvi pianistės ir penki fortepijono korifėjai

  • Teksto dydis:

Penki kompozitoriai, penkios gyvenimo istorijos, lėmusios tai, kaip šiandien suprantame pianizmą ir mėgaujamės šio puikaus instrumento garsais. Jaunosios kartos pianistės Julija Bagdonavičiūtė ir Živilė Kudirkaitė savo atliekama muzika pasakos apie laikus, kai fortepijonas įgavo naujų spalvų ir taip gimė mūsų dabartinis ryšys su šiuo instrumentu.

Tam pasirinktos penkios svarbios asmenybės, kurių pavardes puikiai žino visi klasikinės muzikos melomanai: Ludwigas van Beethovenas, Ferencas Lisztas, Sergejus Prokofjevas, Sergejus Rachmaninovas ir Claude’as Debussy. Koncertas „Fortepijono revoliucionieriai“ įvyks vasario 7 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė.

Julija ir Živilė yra 2017 m. vasarą pajūryje vykusios jaunųjų pianistų profesiniam tobulėjimui skirtos vasaros akademijos „Klaipėda Piano Masters“ laureatės. Julija šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje bei Veimaro F.Liszto muzikos akademijoje (Vokietija), o Živilė – Vytauto Didžiojo universiteto Menų akademijoje Kaune. Abiejų pianisčių kūrybinėse biografijose – laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, dalyvavimas meistriškumo klasėse ir aktyvi koncertinė veikla.

Talentingos atlikėjos savo programoje pristatys penkis fortepijono korifėjus, sugebėjusius kadaise „mušamuoju“ instrumentu buvusį fortepijoną priversti dainuoti, jausti ar skambėti kaip visas orkestras. Visi šie kompozitoriai yra daugiau ar mažiau žinomi būtent dėl kūrinių fortepijonui gausos ir populiarumo.

L. van Beethoveno muzikos fortepijonui palikime daug įvairių nuotaikų kūrinių – nuo šviesių ir komiškų iki tamsaus kenčiančios sielos skambesio opusų. Koncerte bus atlikta sonata, priklausanti ankstyvajam kompozitoriaus kūrybos etapui. Daugeliui L. van Beethovenas yra žinomas kaip kompozitorius, kūręs net ir sparčiai besivystant klausos negaliai. Būtent šios sonatos parašymo metais – 1798-aisiais – ir paaštrėjo L. van Beethoveno klausos problemos.

F.Lisztas yra geriausiai žinomas kaip muzikos fortepijonui kūrėjas. Garsiosios „Vengriškos rapsodijos“ – kompozitoriaus tautinės savimonės simbolis. Vengrų liaudies melodijomis pagrįstą 19-os dalių ciklą pianistai labai mėgsta atlikti koncertuose. Šioje programoje skambės 10-oji rapsodija.

Karjeros pradžioje S.Prokofjevas buvo žinomas kaip kompozitorius pianistas. Dabar apie jį daugiausia žinome kaip apie scenos veikalų kūrėją. Koncerte skambės jo paskutinė iš energingų ir virtuozinių sonatų. Po jos S. Prokofjevas pasinėrė į lyriką ir intraversiją.

Kitas rusų kompozitorius S.Rachmaninovas paliko ryškų pėdsaką fortepijoninių koncertų žanre. Bet nenusileidžia ir kitos jo kompozicijos šiam instrumentui, pavyzdžiui, Šveicarijoje parašytos Variacijos Koreli tema.

Dar vienas koncerte pristatomas fortepijono muzikos genijus – impresionistas C.Debussy. Šio kompozitoriaus „Bergamo siuitoje“ publika išgirs ir jo labiausiai atpažįstamą opusą – „Mėnesieną“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

New times

New times portretas
Naujo duokit
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių