A.Trifunovičius: pasiilgau atmosferos “Siemens” arenoje

Po dvejų metų pertraukos Vilniaus “Lietuvos ryto” komandos vadžias į savo rankas vėl paėmęs Aleksandras Trifunovičius teigia visada norėjęs grįžti į Lietuvą.

“Sveiki, nuoširdžiai džiaugiuosi jus visus matydamas”, - vos įžengęs į Vilniaus oro uosto atvykimo salę ir išvydęs būrį žiniasklaidos atstovų nusišypsojo treneris iš Serbijos.

Antradienį A.Trifunovičius atskrido į Lietuvą, kur pradės darbą su šalies čempionų ekipa.

“Grįžtu į antruosius namus - mano tikrieji namai yra Belgrade, - pastebėjo krepšinio specialistas, kuris dirigavo „Lietuvos ryto“ žaidimui 2007-2008 m. - Esu labai laimingas būdamas čia. Šeimos ir mano paties prisiminimai apie Vilnių yra puikūs. Nuo tos dienos, kai palikau „Lietuvos rytą“, visada norėjau sugrįžti dar kartą.“

„Esu motyvuotas ir pasiruošęs dirbti. Per pastaruosius dvejus metus sukaupiau daugiau patirties, ir kiek tik įmanoma stengsiuosi prisidėti prie „Lietuvos ryto“ sėkmės“, - kalbėjo 43 metų serbas.

Vilniuje A.Trifunovičius neužtruks ir iš karto išvyks į Klaipėdą, kur šiandien vakare „Lietuvos rytas“ žais Lietuvos krepšinio lygos rungtynes su vietos „Neptūnu“. A.Trifunovičius teigė per šį mačą greičiausiai dar nevadovausiantis komandai.

Naujasis Vilniaus ekipos vyriausiasis treneris tvirtino pirmiausia ketinantis susipažinti su žaidėjais ir pasikalbėti su klubo vadovybe: „Apie komandą ir konkrečius reikalus dar nenorėčiau diskutuoti - man reikia šiek tiek laiko, kad susipažinčiau su padėtimi, pabendraučiau akis į akį su žaidėjais ir klubo vadovais. Nenoriu to daryti per spaudą.“

 - Ką žinote apie dabartinę „Lietuvos ryto“ komandą? - paklausėme A.Trifunovičiaus

- Žinau nemažai. Nors mačiau tik vienerias rungtynes (su Maskvos CSKA - red. past.), sekiau rezultatus, be to, su kai kuriais žaidėjais teko ir pačiam dirbti - Martynu Gecevičiumi, Artūru Jomantu, Kenanu Bajramovičiumi. Milko Bjelicą mačiau, kai jis buvo jaunas žaidėjas ir atstovavo Belgrado „Crvena Zvezda“. Taip pat pažįstu Igorį Miloševičių, Stepą Babrauską. Turiu daug informacijos apie juos kaip apie individualius žaidėjus, bet negaliu kalbėti apie juos kaip komandą. Vienintelis dalykas, kurį pastebėjau mače su CSKA, yra tai, kad ši ekipa nedemonstruoja tokių emocijų, kokios būtinos jaunai komandai.

- Kaip vertinate Eurolygos C grupę, kurioje rungtyniaus „Lietuvos rytas“?

- Grupė labai rimta - kaip ir visos Eurolygoje. Trys komandos („Barcelona", Sienos „Montepaschi“ ir Stambulo „Fenerbahce Ulker“ - red. past.) turi didžiulius biudžetus ir ne ką mažesnes ambicijas. Kiti trys klubai („Lietuvos rytas“, Zagrebo „Cibona“ ir Šolė „Basket“) taip pat yra rimti konkurentai. Patirtis rodo, kad prognozuoti tokių turnyrų baigties neįmanoma. Tiesiog ruošimės vienoms rungtynėms po kitų ir bandysime jas visas laimėti.

- Ko labiausiai pasiilgote Lietuvoje?

- Čia man viskas labai patiko, todėl negaliu išskirti nieko nei iš gyvenimo sąlygų, nei iš tiesioginio darbo. Ilgiuosi Eurolygos rungtynių atmosferos „Siemens“ arenoje - per šiuos dvejus metus nieko panašaus patirti neteko.

- Vienas iš jūsų asistentų bus Darius Maskoliūnas. Kokią nuomonę susidarėte apie šį specialistą?

- Žinau Darių nuo tų laikų, kai jis žaidė Lenkijoje (Sopoto „Prokom Trefl“ klube - red. past.). Dabar jis - treneris, ir manau, kad puikiai bendradarbiausime.

- Kokį įspūdį palieka pagrindinio „Lietuvos ryto“ varžovo vietiniuose frontuose Kauno „Žalgirio“ komplektacija?

- Šiemet „Žalgirio“ sudėtis yra visiškai užpildyta, bet man dar reikia daugiau laiko, kad galėčiau pasakyti ką nors konkrečiau.

- Dėl kokių priežasčių pastarieji dveji metai jums nebuvo patys sėkmingiausi?

- Negalima sakyti, kad tie metai buvo blogi. 2008-2009 m. sezone vadovavau Atėnų „Panionios“ komandai, žaidėme Eurolygoje. Kol nebuvo finansinių problemų, viskas buvo gerai. Komanda nebuvo itin stipri, vadovybė tenorėjo vienos ar dviejų pergalių Eurolygoje, o mes jų laimėjome tris ir buvome netoli patekimo į antrąjį etapą. Praėjusio sezono starte persikėlęs į Rusiją tiesiog neradau bendros kalbos su Sankt Peterburgo „Spartak“ klubo vadovais. Buvo dalykų, su kuriais negalėjau sutikti, pavyzdžiui, formuojant komandos sudėtį. Todėl palikau Rusiją ir grįžau į savo jaunystės komandą „Crvena Zvezda“, kur galėjau dirbti su jaunais žaidėjais. Kartu nuveikėme netgi daugiau nei kas nors galėjo tikėtis, ir labai džiaugiuosi, kad keturi ar penki krepšininkai dabar pradeda iš tiesų sėkmingas karjeras.