Lietuva neseniai ratifikavo tarptautinę konvenciją dėl viešbučių atsakomybės už svečių turtą  

Viešbučių verslas vystosi gana sparčiai: Lietuvoje jau veikia apie 340 viešbučių, sostinėje yra 60, kuriuose svečiams iškart galima pasiūlyti apie du tūkstančius kambarių.

Turizmo departamento duomenimis, Vilniuje viešbučių savininkai kambarių skaičių šiemet žada net padvigubinti. Iš užsienio plūstantis turistų, verslo partnerių ir kitokių svečių srautas verčia imtis papildomų priemonių sąžiningesniam aptarnavimui.  

Pagal tarptautinius reikalavimus  

Sausio 23 dieną Seimas priėmė įstatymą “Konvencijos dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą ratifikavimas”. Šis tarptautinis dokumentas priimtas 1962 metais Paryžiuje. Jau tada norėta Europos Tarybos valstybių teisinių normų vienybės. Šiuo metu Konvencijai yra pritarę 15 Europos valstybių.

Dokumentas nustato viešbučio valdytojo materialinę atsakomybę už svečio perduoto turto sugadinimą, sunaikinimą ar kitokį praradimą. Numatomi atvejai, kai atsakomybė tam tikra pinigų suma ribojama ir neribojama. Pirmuoju atveju ribojimas taikomas, kai svečio aptarnavimo metu prapuolęs turtas buvo numeryje ar kitoje viešbučio vietoje. Antrasis atvejis, pagal Konvenciją, taikomas tada, kai toks turtas buvo duotas saugoti, viešbutis turėjo tai padaryti, bet atsisakė.

Tarptautinio dokumento antrasis straipsnis už vieno daikto viešbutyje dingimą numato sankciją: vienos dienos kambario mokestį, padaugintą iš šimto. Kitais atvejais vieno daikto vertė kompensuojama ne mažiau kaip 1500 aukso frankų, arba, mūsų sąlygomis, apie 8 tūkstančiais litų. Tačiau viešbutis neatsako už prarastą turtą dėl paties svečio ar jį lydinčių, aptarnaujančių asmenų kaltės, dėl nenumatytų gamtos reiškinių ar karo veiksmų, bei paties daikto sugedimo prigimties.

Konvencija jau ratifikuota, bet įsigalios tik nuo ateinančių metų, nes šiemet Seimui reikės apsispręsti, ar bus keičiamas Civilinio kodekso straipsnis, numatantis kitokią minėto verslo savininkų atsakomybę.  

Mūsų įstatymai griežtesni  

Lietuvos civilinio kodekso 6.865 straipsnis vadinasi “Daiktų saugojimas viešbutyje”. Kai kuriais atvejais jo reikalavimai viešbučių valdytojams yra griežtesni nei minėtoje Konvencijoje. Pavyzdžiui, mūsiškis kodeksas visais atvejais atsakomybės neriboja. Žinoma, viešbučių valdytojų materialinė atsakomybė pagal kiekvienos šalies įstatymus gali likti ir griežtesnė. Tokį atvejį numato tarptautinė Konvencija. Kai kurie viešbučių valdytojai piktinasi, kad Lietuvoje jų atsakomybė griežtesnė nei, pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje ar kitose kur kas turtingesnėse valstybėse.

Būna ne tik nesvetingų šeimininkų, bet ir įžūlių svečių, todėl Civilinis kodeksas numato, kad viešbutis turi teisę sulaikyti daiktus tol, kol jų savininkas atsilygins už paslaugas. Apie daiktų ar kito turto dingimą, trūkumą, sugadinimą svečias privalo nedelsiant pranešti administracijai, nes priešingu atveju viešbutis atleidžiamas nuo atsakomybės.

Kodėl reikėjo priimti Konvenciją, jeigu šiuo klausimu mūsų įstatyminė bazė gana griežta? Visų pirma reikia prisitaikyti prie ES teisyno, o viešbučių valdytojai tvirtino, kad priėmę tarptautinį dokumentą atrodysime kur kas solidžiau. Užsienio svečiai labiau pasitikės mūsų paslaugomis. Kita vertus, kai kurie šio verslo savininkai sakė nieko negirdėję apie tokią Konvenciją. Ūkio ministras, pristatydamas Seimui dokumentą, tvirtino, kad jam pritaria Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Dabartinė šios organizacijos prezidentė E.Šiškauskienė žurnalistui tvirtino apie tokį dokumentą negirdėjusi. 

Nesusipratimai slepiami  

Užsienio svečių aptarnavimas, apnakvindinimas - ne tik konkretaus viešbučio garbės reikalas. Blogi atsiliepimai apie neramų miegą, dingusius daiktus, apiplėštą ar net dingusį automobilį, kitus nepatogumus, greitai sklinda ir menkina viso krašto įvaizdį, kurį vėliau pataisyti būna gana sudėtinga. Dėl šių priežasčių sumažėjęs svečių srautas skaudžiai atsiliepia paslaugos teikėjams. Niekas negali tiksliai suskaičiuoti, kiek svečiams nutinka nesusipratimų, nes viešbučių, sanatorijų, kempingų ar kitų apgyvendinimo vietų valdytojai tokius faktus kruopščiai slepia, stengiasi patyliukais, nors ir permokėdami, atsiskaityti.

Kauno viešbučio “Takioji Neris” generalinis direktorius Sigitas Godelis tvirtino, kad jų įstaiga pernelyg didelė, kad būtų galima incidentus nuslėpti. Tačiau pabrėžė, kad nesusipratimai nutinka labai retai. Atmintin įstrigo pernykštė vagystė, kai iš užsienio sportininkų viešbutyje buvo pavogti treningai, akiniai, batai, kiti asmeniniai daiktai. Buvo pranešta policijai ir nusikaltėlis, beje, sportininkus apšvarinęs ir Birštone, kaipmat buvo surastas. Vadinasi, bet kuria kaina nutylėti incidentus, o tuo pačiu slėpti nusikaltėlius - ne pati geriausia išeitis.

Mūsų viešbučių silpnoji vieta - saugomų automobilių aikštelių trūkumas. Sakykim, Kaune tokias turi “Perkūno namai”, “Kaunas” ir dar vienas kitas. Beveik dvidešimt viešbučių savo žinioje turi tik nesaugomas automobilių aikšteles.