Kas privertė žemdirbius palikti nebaigtą pjauti javų lauką ir važiuoti į Ūkininkų sąjungos susirinkimą?

Ne tik Kauno rajone sparčiai nyksta milijardais litų įvertinti melioracijos įrengimai. Tačiau valstybė savo turto priežiūrai skiria beveik triskart lėšų mažiau, nei reikėtų.

Patys kontroliuos skirstymą

Kauno rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika ūkininkus informavo, kad šiemet rajono melioracijos įrengimų priežiūrai, remontui ir kitiems būtiniausiems darbams atlikti buvo skirta milijonas ir 239 tūkst.litų, o prieš penkmetį gaudavo beveik keturis kartus daugiau.

Rajone drenuota apie 90 tūkstančių ha kažkada užpelkėjusių dirvų, tai apima apie 60 procentų visų laukų. Vien griovių iškasta apie 200 kilometrų, tačiau jų priežiūrai per metus teskirta 380 tūkstančių litų. Specialistai sako, kad tai - juokingai maža suma.

Kai kur melioruotuose laukuose jau styro krūmai, medeliai, kurių šaknys “sąžiningai” suardo melioracijos “arterijas”. Skaudžiausia, kad naujieji ūkininkai nevertina valdomo turto. Melioracija ne tik padidina laukų derlingumą, vadinasi, ir darbo efektyvumą. Melioracijos įrengimai žymiai pakelia žemės kainą. Todėl sunkiai suprantama, kodėl savo laukuose nenušienaujami grioviai, kodėl apleidžiamos, net sudaužomos drenažo žiotys, sausinimo šuliniai, rinktuvai ir kiti svarbūs įrenginiai? Taip pakenkiama ne tik savo ūkiui, bet užtvindomi ir kaimynų laukai, nes melioracijos objektai apima kelis šimtus hektarų, kuriuos paprastai valdo keletas savininkų.

Ūkininkai iškėlė ir kitą problemą: jeigu lėšų trūksta, tai reikia ypač akylai stebėti, kaip jos paskirstomos. Pamatę pirmojo pusmečio melioracijos darbų suvestines, kai kurie valstiečiai garsiai stebėjosi, kad išlaidos apie jų žemių tvarkymą nurodytos, o darbai ... neatlikti. Tada Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Žmuidzinavičius pasiūlė kiekvienai seniūnijai paskirti po atstovą, kuris galėtų kontroliuoti darbų kokybę, eiliškumą, lėšų skirstymą. Taip ir buvo padaryta. V.Žmuidzinavičius vis stebėjosi, kodėl melioracijos darbų konkurse jau bene septynmetį laimi vis ta pati bendrovė - “Kamesta” iš Garliavos? Rajono savivaldybės atstovai kuo ramiausiai nuo kaltinimų “atsišaudė”: konkurso komisiją sudarė ir lėšas skirstė Kauno apskrities viršininko administracija, o žemės ūkio skyriai į savivaldybes perduoti tik nuo šių metų balandžio.

Įrengimus- žemdirbiams

Žemdirbiai skundėsi sunkiai išvažiuojamais kaimo keliais, tačiau rajono savivaldybės valdininkai paaiškino, kad kelių tiesimui iš melioracijos darbų biudžeto skirti pinigų nevalia, kitokių nėra. Ūkininku prisistatęs inžinierius V.Vasiliauskas susirūpinęs kalbėjo, kad dingsta melioracijos darbų brėžiniai, kad ūkininkas, atsiėmęs žemę, paprasčiausiai net neįtaria, kokie turtai jo arimuose slypi. Todėl ir kaltinti dėl įrengimų žalojimo negalima. V.Vasiliauskas stebėjosi, kad tokią svarbią sritį rajone tvarko du žmonės, kurie niekur nespėja. Žmogus siūlė kuo greičiau nukopijuoti dar išlikusius, prieš keletą dešimtmečių nubraižytus melioracijos projektus ir juos išdalyti žemių naudotojams.

Atrodo, kad Vyriausybėje bręsta geniali mintis: milijardus litų kainuojančią melioracijos įrangą “dovanoti” melioruotą žemę naudojantiems žemdirbiams. Labai įdomi logika: valstybė savo turto tvarkyti nesugeba, tai visą šią naštą lengva ranka permeta nuskurdusiems kaimiečiams. Matyt, netrukus gyvensime, “kaip prie Smetonos” - laukuose pasirodys vyrai su kastuvais, vėl užpelkėjusiuose laukuose “zimagorai” kas griovius...

Apie ruošiamą atnaujinti Melioracijos įstatymą ir žemdirbiams minėtas “dovanas” kalbėjo rajone išrinktas Seimo narys Gintautas Šivickas.

Parlamentaro bejėgiškumas

Ūkininkų vadovas tvirtino, kad į susirinkimą labai iš anksto buvo pakviestas ir kitas rajonui atstovaujantis Seimo narys - V.Žalnerauskas, tačiau jis, anot V.Žmuidzinavičiaus, susitikti su rinkėjais neatvyko.

Gal ir gerai padarė V.Žalnerauskas, matyt, ne vienas ūkininkas taip pagalvojo. Sunku buvo žiūrėti į svečius atvykusį jauną atletišką (buvęs krepšininkas) vyrą, kuris tribūnoje “plaukiojo” ekonomikos klausimuose. Žemdirbiai ne juokais G.Šivickui grasino kalbą nušvilpti... Parlamentaras nieko aiškaus negalėjo pasakyti dėl pieno supirkėjų įsiskolinimų valstiečiams, begėdiškai uždelsto PVM sugrąžinimo. “Kur dingo mūsų sumokėtas PVM?” - klausė žmonės. “Perskirstė biudžetą...” “Jeigu nesugebi sugrąžinti, tai ir neimk. Mūsų pinigais nusikalstamai ilgai naudojasi valstybė, tačiau iš mūsų stengiasi išlupti kuo greičiausiai”. “Ilgai nesuvaikšto finansai”... - aiškino žemdirbių svečias. “O kodėl jie greitai “suvaikšto”, kai mums reikia mokėti?” - nenurimo klausėjai.

Seimo narys pareiškė, kad apie 30 milijonų litų žadama duoti pienininkams, kad šie vasarą toliau nemažintų pieno supirkimo kainų. Tokia seimūno žinia buvo sutikta priešiškai. Žemdirbiai tvirtino, kad jau ne kartą buvo žaliavos perdirbėjų apgauti, todėl siūlė paramos pinigus paskirti tiesiai pieno pardavėjams.

Ūkininkai sutarė, kad, metę visus darbus (jų visada atsiras), į sąjungos susirinkimus rinksis kiekvieną mėnesį.