Preliminariais skaičiavimais, praėjusį savaitgalį praūžusios audros žala, neskaičiuojant nuostolių elektros tinklams, siekia apie 21 mln. litų.

Tai vakar Vyriausybės posėdyje pranešė vidaus reikalų ministras Raimondas Palaitis.

Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, 15 mln. litų nuostoliai padaryti miškams, 1 mln. litų – keliams, dar apie 5 mln. litų sudarys draudikų išmokos patyrusiems žalą dėl stichijos.

Ministras tvirtino, kad nuostoliai dar tikslinami ir skaičiuojami. Galutinai jie gali paaiškėti ne anksčiau kaip po savaitės kitos. Tik tuomet, anot atostogaujantį premjerą Andrių Kubilių pavaduojančios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė galės nuspręsti, kokią dalį šių nuostolių įmanoma kompensuoti iš valstybės rezervo fondo. Jis dabar siekia apie 5 mln. litų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad elektros dėl vėtros nutraukytų laidų buvo netekę daugiau kaip 50 tūkst. vartotojų. VST pranešė, kad netekusių energijos buvo 30 tūkst., Rytų skirstomieji tinklai (RST) – kad 25 tūkst. gyventojų.

Vakar elektros energijos neturėjo apie 1500 VST vartotojų ir 2900 RST vartotojų. "VST sugadinta 1300 transformatorinių, RST – apie 1200 transformatorinių. Pažeista apie 120 aukštosios įtampos linijų, 330 – ne", – pranešė A.Sekmokas.

Anot jo, energetikai vis dar skaičiuoja nuostolius ir nepateikia preliminarių duomenų.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas pranešė, kad, ketvirtadienio skaičiavimais, valstybiniuose miškuose pažeista apie 360 tūkst. kub. m medienos. "Nepasakyčiau, kad tai buvo labai didelė katastrofa. Turėjome ir didesnių. Šįkart problema ta, kad buvusios audros siautėjo spalio–sausio mėnesiais, šaltuoju metų laiku, todėl iki pavasario turėdavome užtektinai laiko miškams sutvarkyti", – sakė jis.

Tik apie 10 proc. škvalo sugadintos medienos yra neblogos būklės (išversti medžiai, kuriuos galima panaudoti kaip kokybišką medieną), likę 90 proc. tinka tik malkoms ir perdirbti, medienos plaušo plokščių gamybai.

R.Palaitis informavo, kad buvo sugadinti 424 gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, apgadinta šimtai automobilių. Keturi žmonės žuvo.

Ministro nuomone, Lietuvoje nebuvo reikalo skelbti ekstremalią padėtį, dėl to turėjo spręsti kiekviena atskira savivaldybė. "Tačiau tik Kaišiadorių rajonas buvo paskelbęs ekstremalią padėtį", – tvirtino vidaus reikalų ministras.

Latvijai – įspėjimas

Savaitgalį audra nusiaubė ne tik Lietuvą, bet ir kaimynes Latviją bei Estiją.

Latvijoje ir Estijoje savaitgalį praūžusi vėtra tūkstančius gyventojų paliko be elektros, nukentėjo pastatai, miškai, virstantys medžiai apgadino automobilius.

Kaip praneša Lietuvos radijas, Latvijos finansų ministerija jau pažadėjo nuo vėtros nukentėjusioms savivaldybėms išdalyti nenumatytiems atvejams skirtus beveik pusantro milijono litų iš specialaus vyriausybės fondo.

Pasak Latvijos finansų ministerijos, jei šių pinigų neužteks, bus ieškoma papildomų lėšų, tačiau Tarptautinis valiutos fondas Rygą įspėjo, kad nepadidėtų biudžeto deficitas. Priešingu atveju fondas gali nustoti teikti pernai Latvijai skirtą tarptautinę finansinę pagalbą.

Sužalotųjų būklė gerėja

Varėnos rajone per škvalą sužalotų jaunų vyrų būklė gerėja. Tai BNS vakar sakė Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) atstovė spaudai Eglė Žemaitienė. "Abiejų pacientų būklė gerėja", – teigė klinikų atstovė.

Abu vyrai užvirtus medžiams nukentėjo Varėnos rajone sekmadienį siaučiant škvalui. Pasak E.Žemaitienės, 1984 m. gimęs A.K., patyręs galvos traumą, jau perkeltas iš Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus į Bendrąjį skyrių. Į šį skyrių antradienį perkeltas ir 1981 m. gimęs A.Z., kuriam, užvirtus medžiui, lūžo stuburas ir šonkauliai.

Vyrai buvo sužaloti Varėnos rajone prie Varėnės ežero. Šiame rajone rugpjūčio 8-osios naktį žuvo du žmonės, dar dviejų gyvybę gamtos stichija nusinešė Prienų ir Šiaulių rajonuose.