Kritinė padėtis žemės ūkyje, ypač pieno sektoriuje, verčia kaimiečius imtis drastiškų priemonių  

Specializuoti pieno ūkiai šiemet strimgalviais lekia bankroto link, nes produkcijos supirkimo kainos sumažėjo visu trečdaliu, o kai kur ir daugiau. Tai verčia susirūpinti ypač dabar, stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse. Valstiečiai turi gerą pavyzdį - ES, kurioje žemės ūkio rėmimui skiriama beveik pusė biudžeto. Tai užtikrina ne tik kaimo žmonių pajamas, bet ir pastovias maisto produktų kainas, kurios lemia valstybių socialinį, ekonominį ir politinį stabilumą.  

Reikalavimai tie patys  

Vakar žemės ūkio rūmuose eilinį kartą susirinkę pieno gamintojų, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų ir kai kurių kitų valdžios institucijų atstovai sunkiai tramdė emocijas. Žmones piktina, kad neįsiklausoma į jų europinius reikalavimus. Pieno supirkimo kainų klausimais valstiečiai buvo susirinkę balandžio antrąją. Tada nutarė eiti nuosekliai - tartis su visomis valdžios institucijomis. Apsilankyta Vyriausybėje, Seime, Prezidentūroje. Tačiau, be abstrakčių pažadų, iš esmės nieko gero nelaimėta. Todėl neseniai prie Seimo buvo surengtas apie šešių tūkstančių kaimiečių įspėjamasis mitingas, kurio metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas viešai pažadėjo pieno kainų išlyginimui skirti 120 milijonų litų. Tačiau netrukus iš kai kurių valstybės vadovų pasigirdo tvirtinimai, kad tokių pinigų nėra.

Dabar vėl keliami tie patys reikalavimai: vasaros metu už kilogramą pieno mokėti 65, o žiemą - 75 centus. Iš kur gauti pinigų? “Tai ne mūsų, o valstybės reikalas”, - tvirtino pasitarimo dalyviai. Tačiau kai kurie siūlė finansavimo šaltinius. Pavyzdžiui, “apkarpyti” kariuomenės apetitus, paimti iš stabilizavimo fondo arba imti kreditą.  

Vengia supriešinimo  

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau teiginių, kad valstiečiai nori atimti lėšas iš medicinos, kultūros, švietimo ar kitų iš biudžeto maitinamų darbuotojų. Ne, kaimas to nenori ir netrokšta gyventi kitų sąskaita. Net Prezidentas pripažino, kad dabar, sugriovus bene svarbiausią kaime šaką - pieno ūkį, jį atstatyti vėliau būtų išleista nepalyginamai daugiau lėšų.

Kai kurie pasitarimo dalyviai mėgino ištraukti referendumo dėl stojimo į ES kortą: jeigu iki gegužės 10 dienos nesurasite lėšų, tai mes nebalsuosime. Tačiau dauguma susirinkusiųjų nepritarė tokiam savotiškam šantažui, nes suprato, kad referendumo nesėkmės atveju, valstiečiai būtų ilgai ir žiauriai kaltinami. Todėl susitarė iki referendumo konkrečių protesto akcijų nerengti.  

Žada blokuoti šalies muitines  

Per keletą posėdžio valandų buvo išsakyta nemažai radikalių minčių. Kartais atrodė, kad iki žemdirbių savivaldos organizatorių susipykimo - vienas žingsnis, tačiau sveikas protas vis nugalėdavo. Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas V.Kazakevičius siūlė surengti pieninių apsuptį - nevežti ir neleisti kitiems įvežti žaliavos. Tačiau toks pasiūlymas buvo kaipmat sukritikuotas: o kur kasdien išpilti šimtus, o gal ir tūkstančius tonų pieno?

Pagaliau buvo nutarta, kad konkrečias protesto akcijos priemones ir datą nustatys pačių išsirinktas organizacinis komitetas, kurio sprendimo visi kantriai ir ilgai laukė. Pagaliau organizacinio komiteto vadovas Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas paskelbė artimiausių veiksmų planą. Nutarta penktadienį dar kartą susitikti su perdirbėjų atstovais. Be to, bus sulaukta premjero A.Brazausko ir Finansų ministerijos galutinės nuomonės. Jeigu ir šie žygiai neduos konkrečių rezultatų (kol kas išsikovota tik minimalių pieno supirkimo kainų atšaukimas), tai nuo gegužės 15 dienos numatoma 10 dienų blokuoti muitines Pasvalyje, Joniškyje, Klaipėdoje, Šalčininkų ir Kalvarijos savivaldybėse. Jau nuo šios dienos blokados organizatoriai pradeda rūpintis atitinkamais leidimais, nes kaip buvo pažymėta, mitingo surengimui Vilniuje prireikė net dviejų savaičių darbo.