Valdžia jau nesuskaičiuoja emigrantų Pereiti į pagrindinį turinį

Valdžia jau nesuskaičiuoja emigrantų

2005-05-11 00:00

Lietuva bandys ieškoti būdų, kaip susigrąžinti išvykstančiuosius dirbti į užsienį

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuva bandys ieškoti būdų, kaip susigrąžinti išvykstančiuosius dirbti į užsienį

Lietuva tiksliai nežino, kiek jos piliečių yra emigravę į užsienį. Oficialiais duomenimis, tokių yra ne mažiau kaip 250 tūkstančių, tačiau pripažįstama, kad statistikai neturi galimybių pateikti tikslaus emigravusiųjų skaičiaus, todėl jis gali būti keliskart didesnis.

Valdžia pripažįsta, kad lietuvių išvykimas dirbti ir gyventi užsienyje kelia šaliai nemažai rūpesčių, tačiau pastebi, jog pastaruoju metu emigruojančiųjų mažėja. Bandoma ieškoti būtų, kaip iki minimumo sumažinti šį procesą ir paskatinti išvažiavusiuosius sugrįžti.

Išvyko daugiau kaip pusė milijono

Vilniuje vykstančio Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metinio susitikimo metu vakar diskutuota apie emigraciją. Parodydamas, kad ši problema yra svarbi, konferenciją aplankė pats Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas.

Oficialiais statistiniais duomenimis, per 15 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 300 tūkstančių gyventojų, per tą laiką grįžo apie 70 tūkstančių. “Matote, koks neigiamas saldo. Bet statistikai sako, kad jų turimi duomenys nėra tikslūs, nes, deja, nėra įmanoma pateikti tikslių skaičiavimų”, - kalbėjo A.Brazauskas.

Neoficialiai skaičiuojama, kad išvykusiųjų dirbti į užsienį kartu su savo šeimos nariais yra ne mažiau kaip 500-600 tūkstančių. Daugiausiai iš Lietuvos pastaraisiais metais išvykusių žmonių gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje.

Premjeras reikalavo, kad diplomatai nuolat domėtųsi, kokios priežastys skatina Lietuvos gyventojus išvykti, kaip jiems sekasi svetur, pateikti kuo išsamesnę informaciją: “Tai padėtų mums matyti, kaip galima būtų spręsti šią problemą”.

Ministras Pirmininkas piktinosi, kad neefektyviai kovojama su vadinamąja prekyba žmonėmis. “Beveik kasdien girdime apie siaubingas į užsienį parduodamų mergaičių istorijas. Bet nepakankamai aktyviai veikiama, kad to nebūtų”, - įsitikinęs Vyriausybės vadovas. Pasak jo, per pastaruosius 4 metus buvo pradėti 82 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau beveik niekas nenuteistas: “Tai įrodymų neužtenka, tai dar kažkas. Reikia, kad teisėsauga daug aktyviau su tuo kovotų, nes, deja, šitas verslas Lietuvoje klesti”.

Ragina nenusiraminti

Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė Airijoje Izolda Bričkovskienė “Kauno dienai” pripažino, kad nėra lengva išsiaiškinti, kiek lietuvių gyvena užsienyje, taip pat ir šioje ekonomiškai stiprioje ES valstybėje. “Oficialiai - 15 tūkstančių, bet sklando gandai, kad gali būti apie 60 tūkstančių”, - sakė ji.

Diplomatė tvirtino, kad toli gražu ne visiems pasiseka įsitvirtinti užsienio darbo rinkoje. “Sakyčiau, neatsakingai elgiasi tie, kurie iš Lietuvos išvyksta turėdami tik savo daiktus ir bilietus kelionei tik į priekį. Jeigu nėra gerų pažįstamų, kurie galėtų pasirūpinti atvykusiaisiais, jeigu iš anksto nežinoma, kur dirbs, tuomet gali būti itin sunku, o dažniausiai - netgi neįmanoma rasti to darbo, kurio norėtųsi”, - pasakojo I.Bričkovskienė.

Studiją apie tai, kokie yra migracijos iš Lietuvos mastai, neseniai atliko Pilietinės visuomenės institutas. Ją konferencijoje pristatė instituto vadovas Darius Kuolys ir tarptautinių programų direktorius Mantas Adomėnas. Pasak pastarojo, pastebimas valdžios institucijų “tam tikras pasimetimas ar optimistinis fatalizmas”, nenoras nei įsisavinti tikrąjį emigracijos problemos mastą, nei suvokti pobūdį.

Anot M.Adomėno, buvo manoma, kad emigraciją skatina ekonominiai dalykai, tačiau paaiškėjo, kad iš Lietuvos išvykstama ir dėl kitų priežasčių. “Dažnai svarbu suvokimas, kad šioje šalyje nebeįmanoma susikurti prasmingo gyvenimo. Tai motyvuoja išvykimą ne mažiau nei ekonominiai dalykai”, - pabrėžė jis.

Instituto atstovų teigimu, negalima nusiraminti net ir matant, jog emigracijos mastai pastaruoju metu sulėtėjo. Jų nuomone, Lietuva tik po kelių ar kelerių metų pajus išsilavinusių asmenų emigracijos pasekmes. “Po kelerių metų galime pajusti, kad nėra specialistų tolesniam sistemos funkcionavimui užtikrinti, kad trūksta gydytojų, dėstytojų, kurie juos rengtų”, - kalbėjo M.Adomėnas. “Gali būti, kad netrukus Marijono Mikutavičiaus daina “Trys milijonai” jau nebeatitiks realybės, nes mūsų bus gerokai mažiau”, - liūdnai juokavo jis.

Piktinosi mokesčių politika

Konferencijoje kalbėję išeiviai teigė, kad Airijoje, kuri dažnai minima kaip sektinas pavyzdys, grįžtančių emigrantų laukia artimieji su žvakutėmis languose, o Lietuvoje - mokesčių inspektoriai. Mat užsienyje legaliai dirbantys gyventojai turi ne tik sumokėti pajamų mokestį atitinkamoje šalyje, bet ir grįžę į Lietuvą sumokėti skirtumą tarp šio ir mūsų šalyje galiojančio mokesčio. Be to, siekiama apmokestinti ir nelegaliai uždirbtus pinigus.

Premjero A.Brazausko manymu, mažinant fizinių asmenų pajamų mokestį, ateityje ši problema turėtų išnykti. Tai esą turėtų tapti svaria motyvacija užsienyje dirbantiems tautiečiams sugrįžti, o dar nespėjusiems išvykti - pasilikti.

Pasak Dubline jau kelerius metus gyvenančio ir reklamos kompanijoje dirbančio buvusio kauniečio Mindaugo Maciulevičiaus, išeivius iš tiesų labiausiai gąsdina mokesčiai, kurie gresia grįžus į Lietuvą: “Mokesčių inspekcija turėtų baigti savo gąsdinimus ir pradėti aiškintis esamą situaciją. Žmonės paniškai bijo. Juk jie jau išsiuntė nemažai sunkiai uždirbtų pinigų į Lietuvą, bet jiems grįžus kėsinamasi į dar 20 procentų santaupų. Tai labai blogai”.

Kapitalas gali grįžti į tėvynę

Vyriausybės vadovas ir kiti konferencijoje kalbėjusieji sutiko su tuo, kad emigracijos srautus sustabdys gyvenimo lygio kilimas Lietuvoje. “Dabar vienam Lietuvos gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis sudaro maždaug pusę Europos Sąjungos vidurkio. Bet mūsų ekonomika auga, vejamės, Europą, todėl juo toliau juo mažiau bus norinčiųjų išvykti užsidirbti pigesnės duonos ar daugiau pinigų”, - įsitikinęs A.Brazauskas.

Anot 25 metų M.Maciulevičiaus, Lietuvai stiprėjant, emigracija tikrai mažės. “Net sakyčiau, kad čia laikinas ir geras dalykas, nes kiekvienas emigrantas įgauna patirties užsienyje bei pradinį kapitalą grįžti į Lietuvą ir kažką čia daryti”, - “Kauno dienai” sakė Airijoje dirbantis ir gyvenantis lietuvis.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad turi būti stiprinami naujųjų emigrantų ryšiai su Lietuvos išeivijos organizacijomis. Lietuvių išeivių organizacijos veikia 33 pasaulio valstybėse.

Savo kalbos pabaigoje A.Brazauskas pajuokavo: “Gerai, kad bent kol kas neturime gausios imigracijos į savo šalį. Su šia problema susiduriančios Vakarų Europos valstybės priverstos imtis kartais labai radikalių priemonių. Mums gi reikia pasiūlymų, kaip sustabdyti emigraciją, kuri, beje, ir taip jau mąžta”.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų