Į muitininkų paspęstus spąstus kontrabandininkai įkliūva ir pakelėse, ir prie valstybinės sienos

Apie 3 tūkst. pareigūnų rytoj minės Lietuvos muitinės atkūrimo 15-ąsias metines, nors per tą laiką šiai institucijai nepavyko pakeisti įsisenėjusio visuomenės požiūrio į muitininką, atsikratyti įtarimų, kad dažnas jų bendrininkauja su kontrabandininkais. Tačiau Kauno teritorinės muitinės vadovai sako, kad žmonės yra susidarę klaidingą nuomonę, nes korupcijos atvejų bent jau Kauno zonoje beveik neužfiksuojama.

Išgąsdino vilkiko vairuotoją

Vilijampolėje vidine vadinamos Kauno teritorinės muitinės kieme užvakar stovėjo apie dešimt vilkikų. Baldų dalis iš Klaipėdos vežęs Martynas Osvaldas nustėro, kai pareigūnai paliepė nuo krovinio konteinerio nuimti specialią žymą ir parodyti, kas yra viduje. “Pagalvojau, kad kažkas negerai, o pasirodęs kinologas su šuniu pasėjo dar didesnį nerimą”, - ne juokais išsigando M.Osvaldas. Jis pamanė, kad pradėję nuodugnų patikrinimą muitininkai turbūt gavo operatyvinę informaciją apie jam nežinomą krovinį konteineryje. Tačiau mobiliosios grupės pareigūnai ir kinologas tik norėjo pademonstruoti kasdienį darbą. Tai sužinojęs M.Osvaldas iškart nurimo. “Prisipažinsiu, iš pradžių labai išsigandau”, - sakė jis.

Tik per 9 šių metų mėnesius muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, kurie pakelėse stabdo automobilius ir juos patikrina, net 261 kartą rado nedeklaruotų prekių. Konfiskuota 1,22 mln. cigarečių už 85,7 tūkst. litų ir 7100 litrų nelegalaus spirito už 71 tūkst. Lt. Muitininkai taip pat perdavė 1619 pranešimų apie galimus pažeidimus kitoms kontroliuojančioms institucijoms.

Spragos teisės aktuose

Administruodama muitus, akcizus, prekių apyvartos, cukraus ir pridėtinės vertės mokesčius už importuojamas prekes, 2004 m. Lietuvos muitinė valstybės biudžetą papildė 2,33 mlrd. Lt. Tarp surinktų mokesčių net 88 proc. sudaro PVM.

“Be muitinės neįsivaizduoju valstybės gyvenimo”, - sakė Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Algirdas Rimkus. Paklaustas, kodėl šalyje vis dar įvežama dyzelinio kuro ir cigarečių, kuriomis prekiaujama nelegaliai, A.Rimkus nurodė netobulą tvarką.

“Pavyzdžiui, vilkikuose nedraudžiama sumontuoti du kuro bakus, todėl vairuotojai netrukdomai į Lietuvą gali atgabenti net iki 1 tonos kuro”, - paaiškino A.Rimkus. Teisės aktai nedraudžia vairuotojams į Lietuvą įvažiuoti su pilnais kuro bakais. Degalinių tinklų vadovai ne kartą akcentavo, esą pasienyje klesti prekyba nelegaliu kuru.

Atleido per 200 darbuotojų

Kaip ir kuras, nevaržomai per sieną gabenamos ir cigaretės. “Bet šiuo verslu dažniausiai užsiima pensininkai ir kito pragyvenimo šaltinio neturintys žmonės”, - neabejoja A.Rimkus. Jis pridūrė, kad stambias nelegalių cigarečių siuntas kontrabandininkai stengiasi per sieną pergabenti neužsukdami į muitinę, o miškais ir brūzgynais.

“Tačiau įkliūva ir pareigūnai, kurie bendradarbiauja su nusikaltėliais”, - priminėme A.Rimkui. “Tai jau praeitis, - tikino A.Rimkus. - Po Lietuvos narystės ES muitininkai visiškai neteko galimybės piktnaudžiauti tarnybine padėtimi”. Pasak jo, patikrinimo grandinėje dirba ne vienos institucijos pareigūnai, todėl papirkti visus - neįmanoma.

Tiesa, Kauno muitinėje kasmet pareigūnams skiriamos nuobaudos už neteisingai užpildytą dokumentaciją. Pernai nubausta per 40 muitininkų, o šiemet - 13. “Nustatyti pažeidimai - procedūriniai”, - sakė A.Rimkus. Nuobaudų gausa paaiškinama dar ir tuo, kad, Lietuvai tapus visateise ES nare, praėjusiais metais buvo atleista per 200 darbuotojų. Prieš didįjį atleidimą Kauno teritorinė muitinė turėjo 720 darbuotojų, o dabar - tik 480. Muitinės postai išdėstyti palei valstybės sieną su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi), Lenkija ir Baltarusija.

Streikuoti nesirengia

A.Rimkus atmetė priekaištus, esą muitininkai gauna labai dideles algas. Eilinis pareigūnas, atskaičius mokesčius, gauna apie 800-900 Lt per mėnesį, labiau išsimokslinęs ir užimantis aukštesnes pareigas - 1100-1300 Lt. Muitinės posto viršininko alga - 1700-1800 Lt. Pasak Lietuvos muitinių profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininko Gemo Durneikos, muitinės pareigūnus, kaip ir policininkus, Vyriausybė apvijo aplink pirštą.

“Negavus atlyginimo dalies nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d., muitininkas, priklausomai nuo pareigybių, vidutiniškai prarado 4-12 tūkst. Lt”, - sakė G.Durneika.

Jis teigia, kad muitininkai dėl negautos atlyginimų dalies streikuoti nesirengia, bet žada kreiptis į tarptautines organizacijas, kurios priverstų Lietuvos Vyriausybę padengti įsiskolinimus.

Reikalavimai gana dideli

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A.Rimkus pridūrė, kad rasti tinkamą darbuotoją nelengva. “O štai reikalavimai norinčiam įsidarbinti - itin dideli, - sakė A.Rimkus. - Be dviejų užsienio kalbų, muitininkas turi būti dar ir “švarus”. Jo biografiją tikrina ir filtruoja Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos struktūros”.

Per 9 šių metų mėnesius Kauno teritorinė muitinė surinko apie 350 mln. Lt įvairių mokesčių. Tai sudaro 36 proc. mokesčių, kuriuos per tą patį laikotarpį surinko Lietuvos muitinė, padalyta į penkias teritorines muitines.

Penkiolikos metų jubiliejaus proga Kauno muitininkai kviečia visuomenę rytoj apsilankyti parodoje “Kauno autodienos 2005”. Susirinkusiesiems bus pademonstruota muitinės turima patikrinimo įranga: mobilios grupės automobiliai, rentgeno mobilioji kontrolės sistema. Visus turėtų sudominti muitinės kinologų ir jų tarnybinių šunų pasirodymai.

Neišvengė politinių sukrėtimų

Istorinės Lietuvos muitinės šaknys siekia XI-XIII a. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, suintensyvėjo prekyba su Vakarų Europos šalimis, nemažai prekiauta su slavais. Prie valstybės sienų pamažu kūrėsi muitinės, atsirado muitininkų pareigos, pradėtas rinkti muito mokestis iš per sieną vykstančių pirklių. Iki XV a. vidurio, šalį valdant Vytautui, formavosi muitai, jų tarifai ir rinkimo būdai. Muitinių sistema Lietuvoje visiškai susiformavo XVI a. pradžioje, o muitinės suklestėjo iki XVII a. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, muitinės Lietuvoje pradėjo vadovautis Rusijos muitinės įstatymais ir taip dirbo iki 1914 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mūsų šalyje buvusios muitinės nustojo veikti, o veiklą atkūrė tik 1919-aisiais. Vėliau, 1940-1990 m. Lietuvos muitinė iš esmės neegzistavo ir tik po 50 metų - 1990-ųjų spalio 9-ąją Atkuriamasis Seimas vėl įteisino muitinės veiklą.