Minusinės bankų palūkanos – Lietuvoje nematytas reiškinys. Tačiau gali būti, kad jis atsiras, – užsienyje jau yra atvejų, kai klientai turi sumokėti bankams už pinigų saugojimą.

Užsienyje jau taiko

Apie neigiamas bankų palūkanas šalyje pradėta kalbėti praėjusių metų pabaigoje. Kai komerciniai bankai vis labiau karpė palūkanas, mokamas už indėlius, sunerimta, ar neteks pasekti kai kurių JAV valstijų, Švedijos ar Danijos bankų pavyzdžiu.

Naujienų portalas "Bloomberg" rašė, kad neigiamas palūkanas klientams, kurie indėlius deda Danijos kronomis, pernai pradėjo taikyti JAV bankai "Bank of New York Mellon" ir "State Street". Minusines palūkanas už indėlius Danijos kronomis bei Šveicarijos frankais buvo nustatęs ir Kanados bankas "Royal Bank of Canada".

Šiuo metu kai kurių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų už metų trukmės terminuotuosius indėlius siūlomos palūkanos vis dar neperkopė 1 proc. Didesnes, 3–4 proc., palūkanas už metų trukmės terminuotuosius indėlius siūlo tik įvairios kredito unijos.

Tiesa, kol kelios unijos pastaruoju metu patiria sunkumų, vienas šalyje veikiančių komercinių bankų ėmėsi permainų. DNB bankas šiek tiek kilstelėjo palūkanas – už metų trukmės indėlį litais gyventojai gali gauti nebe 0,3 proc., o 0,45 proc. palūkanas. Kiti didieji šalies bankai galimybių didinti palūkanas nemato ir pokyčių rinkoje artimiausiu metu nežada.

Norma – viena žemiausių

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko, didžiausią įtaką palūkanų normoms Europoje daro Europos centrinio banko (ECB) veikla, tiksliau, jo nustatomos bazinės palūkanų normos, kurios daro tiesioginę įtaką tiek tarpbankinėms palūkanų normoms, tiek skolinimosi kainai ir indėlių palūkanoms.

"ECB jau kurį laiką išlaiko žemiausias palūkanų normas per visą savo gyvavimo laikotarpį. Rinkos dalyviai žino, kad ECB, bijodamas didėjančios kainų infliacijos, bus priverstas didinti palūkanų normas. Pagrindinis klausimas yra tik kada prasidės palūkanų normų didėjimo laikotarpis. Tad natūralu, jog rinkos dalyviai žvelgia į ateitį ir dalis jų jau keičia indėlių palūkanų normas", – teigė V.Žukauskas.

Ekspertas tvirtino, kad taupyti dedant indėlius šiandien nėra itin patrauklu, nes palūkanų normos dažnai būna mažesnės nei kainų infliacijos lygis, – atlygis už taupymą neatperka nuvertėjančių pinigų. Naujausiais duomenimis, metinė vartotojų kainų infliacija Lietuvoje siekia apie 3 proc., o palūkanos už vienų metų trukmės terminuotuosius indėlius litais yra mažesnės.

"Tai reiškia neigiamas palūkanų normas – atsiėmę indėlį turime mažiau, nei padėjome. Nors tvirtinama, kad neigiamos palūkanų normos skatina vartojimą, pamirštama, kad taupymas ekonomikoje nėra joks blogis, jis turi labai svarbią funkciją. Tačiau ECB politika iki minimumo sumažinti palūkanų normas taupymą padaro itin nepatrauklų", – mano V.Žukauskas.

Mažins nedaug

Labiau infliacijos lygį atitinkančias palūkanas savo nariams teigia siūlančios kredito unijos. Pasak asociacijos "Lietuvos kreditas" valdybos pirmininko Kęstučio Olšausko, jeigu rinka šalyje būtų reguliuojama, gyventojai turėtų gauti infliacijos lygio palūkanas.

"Šiuo metu dominuoja didieji bankai ir gyventojai indėlius, beveik 27 mlrd. litų, laiko daugiausia juose. Mes su jais turime konkuruoti ir siūlome klientams palūkanas, kurios lyg ir yra arčiau teisybės – arčiau infliacijos lygio. Esame priversti mokėti palūkanas ir prarasti dalį pelno, o bankai gali sau leisti turėti pasiėmę iš rinkos pigesnius pinigus. Dalį savo indėlių taip pat laikome bankuose ir taip prarandame pajamų", – sakė K.Olšauskas.

Tačiau jis pridūrė, kad kai indėlių palūkanas mažina bankai, jas šiek tiek apkarpyti tenka ir kredito unijoms.

Verslo kredito unijos vadovė Erika Jucienė nerimavo, kad palūkanas už indėlius gali tekti mažinti sparčiau, jeigu komerciniai bankai pradėtų taikyti minusines palūkanas.

"Remiantis Bankų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais skelbta, kad jau šiemet gali būti tos neigiamos palūkanos. Jeigu tai įvyks, kreditų unijų palūkanos taip pat gali mažėti, nes jeigu konkurentai taikys minusines palūkanas, klientai ieškodami alternatyvos ateis į kredito unijas ir jose bus pinigėlių perteklius", – teigė E.Jucienė.

Tačiau pašnekovė mano, kad kreditų unijų palūkanos smarkiai kristi neturėtų, – vidutiniškai vienu procentu.