Didžiųjų šalies miestų ekonomika atsigauna, tačiau kaimo vietovės vis labiau grimzta į duobę. Tiesa, nors didmiesčiuose atlyginimai solidžiausi, ten gyvena ir labiausiai prasiskolinę žmonės.

Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nepaliauja augti. Per praėjusius metus padidėjo atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų. Tai rodo "Swedbank" Asmeninių finansų instituto trečius metus iš eilės atlikta lyginamoji savivaldybių analizė.

"Savivaldybėse, kuriose vyrauja izoliuotos kaimo vietovės ir gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų bei bedarbių, dauguma namų ūkių ekonominių rodiklių tolsta nuo didžiųjų šalies miestų savivaldybių, kuriose pernai buvo juntamas ekonominis atsigavimas. Tokia besitęsianti situacija atsiliekančias savivaldybes vers ieškoti savo stipriųjų vietų, kurios užtikrintų aukštesnę gyvenimo kokybę vietos gyventojams", – sakė banko Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Vidutinis darbo užmokestis, palyginti 2012 m. trečią ketvirtį su 2011-ųjų, Lietuvoje išaugo 2,4 proc. Tačiau, nepaisant bendro šalies ūkio augimo, 15-oje savivaldybių vidutinis darbo užmokestis smuko.

Kaip ir 2011-aisiais, pernai metais didžiausią vidutinį atlyginimą – 1931 litą į rankas – gavo vilniečiai. Mažiausiai uždirbo Šalčininkų rajono gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis pernai trečią ketvirtį vos viršijo 1200 litų.

O.Bložienės pastebėjimu, didžiausis vidutinis darbo užmokestis išlieka miestuose, kuriuose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, t. y. Vilniuje, Klaipėdoje, ar įsikūrę visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Elektrėnuose, Mažeikiuose, Jonavoje.

Sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis praėjusias metais augo pradelsti mokėjimai. Šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų buvęs mažesnis nei vidutinis jos gyventojų darbo užmokestis. Didžiausias sumas įsiskolinę yra kurortų ir didmiesčių gyventojai.

Nedarbui po truputį mažėjant, pastebima ir teigiamų tendencijų – tirpsta emigrantų srautai. Kartu padidėjo skaičius gyventojų, kurie ryžtasi grįžti į tėvynę. Palyginti 2011 m. duomenis su 2010-ųjų, atvykstančių į Lietuvą žmonių skaičius išaugo dvigubai.

"Žinoma, nėra galimybės atskirti kitų šalių piliečių ir grįžtančių tėvynainių, tačiau faktas, kad sutampa savivaldybės, iš kurių daugiausia išvykstama ir į kurias daugiausia "imigruojama", leidžia daryti prielaidą, jog daugiausia tai – grįžtantys lietuviai. Be to, svetimšaliai, ko gero, pirmiausia rinktųsi šalies didmiesčius ar bent didesnes kaimo vietoves nei Akmenės, Šilutės ar Mažeikių rajonų savivaldybės. Šios savivaldybės – tarp tų, kuriose 1000 gyventojų tenka daugiausia imigrantų ", – teigė O.Bložienė.