Ekonomikos augimas neturi sekinti neatsistatančių gamtos resursų, kurių reikia palikti ateinančioms kartoms  

Tarptautinėje konferencijoje, vakar įvykusioje Kauno technologijos (KTU) Aplinkos inžinerijos institute, dalyvavo Europos Sąjungos ekspertas, Lietuvos ministerijų, mokslo, pramonės ir įvairių organizacijų atstovai.

Aplinkos inžinerijos instituto veiklą pristatė direktorius prof. J.Staniškis, kuris pasidžiaugė, kad jo vadovaujamai mokslo įstaigai pavyko laimėti Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Profesorius pageidavo, kad projekte dalyvautų kuo daugiau pramonės įmonių, nes visapusiškai (gamtos apsaugos, resursų tausojimo, saugaus darbo ir pan.) dirbančių įmonių pas mus dar nėra daug.

Europos Komisijos atstovas - ekspertas dr. Hanumantha Rao Kota pabrėžė, kad būna sunkiau kontroliuoti, kai projektą vykdo keli užsakovai. Šįkart bus lengviau, nes partneris yra vienas - KTU Aplinkos inžinerijos institutas. Indų kilmės, bet jau porą dešimtmečių Švedijos universitete dirbantis svečias pažymėjo, kad projekto eiga bus griežtai kontroliuojama, jis pats seks projekto įgyvendinimą. Per dvejus metus (tiek projektas tęsis) bus kreipiamas didelis dėmesys į ataskaitas. Anot svečio, bus nurodyta net kaip turėtų atrodyti ataskaitų viršeliai, įrišimas...

Tarptautinio projekto - “Subalansuota Lietuvos pramonės plėtra”, kurio temą pasiūlė Švedijos vyriausybė, - vykdymo metu bus organizuojamos tarptautinės konferencijos, seminarai, kuriuose pranešimus skaitys ne tik ES lektoriai, bet ir mūsų specialistai. Pramonės įmonių atstovams buvo pasiūlyta pasirinkti temas, pagal kurias bus rengiami seminarai, kuriuose galės semtis patyrimo.

A.Čepelė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius, pabrėžė, kad Lietuva stengiasi paruošti atitinkamą įstatymų bazę. Pavyzdžiui, rengiamas Vandens įstatymas.

Apie iššūkius pramonei, kurie iškyla Lietuvai stojant į ES, kalbėjo Ūkio ministerijos atstovas J.Martinonis, apie pramonės vaidmenį subalansuotos plėtros procese mintimis dalijosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos vienas vadovų V.Gapšys. Patį projektą, kurio finansavimui Europos komisija skyrė apie pusę milijono litų, pristatė KTU Aplinkos inžinerijos darbuotojas V.Arbačiauskas.