AB “Kauno Baltija” per pirmąjį pusmetį pasiuvo rūbų geru trečdaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Net 57 procentais per šį laikotarpį padidėjo įmonės pelnas. Skurstančių ir bankrutuojančių Kauno fabrikų fone tokia sėkmė reta

Siuvimo fabrikas įsikūrė 1940 metais. Prieš trisdešimtmetį susijungė siuvimo fabrikai “Dubysa”, “Baltija”, “Kaspino” cechas ir toks gigantas pasivadino “Baltijos” gamybiniu susivienijimu. Beveik prieš dešimtmetį po reorganizacijos įsikūrė akcinė bendrovė “Kauno Baltija”.

Tęsia tradicijas, ieško naujovių

Fabriką aplenkė Lietuvoje klestėjusi ilgapirščių “berniukų” valstybės turto “prichvatizacija”. Akcininkais tapo apie 1200 fabriko darbuotojų, kuriems kasmet už akcijas išmokama po 30 - 40 procentų dividendų. Kitaip sakant, vienas investuotas litas per metus “priaugina” 30 - 40 centų.

Laiku buvo suprasta, kad iš kitur atėję visokio plauko akcininkai pirmiausiai stengsis įmonę “išmelžti”, užstatyti bankams, pasiimti krūvas pinigų ir - į krūmus. Tokia lemtis ne tik Kaune ištiko ne vieną net labai garsią įmonę. “Kauno Baltijoje” savo poste išliko ilgametis direktorius Raimundas Živatkauskas.

Žmonės per dešimtmečius įprato dirbti kokybiškai, sparčiai ir išradingai. Dėl to jau anais laikais bene pirmieji Tarybų Sąjungoje pradėjo sėkmingai eksportuoti siuvinius į jau tuo laiku prekių išpaikintą Vokietiją.

Dėmesys žmogui - sėkmės dividendai

“Siuvėjos darbas sunkus. Gal antroje vietoje po šachtininkų”, - tarsteli bendrovės vyriausioji inžinierė, pati nuo siuvėjos iki šio posto fabrike nuėjusi Nataša Pustelnikova. Maloniai buvome nustebinti, kad išliko sąlyginai pigi (dalį išlaidų dotuoja fabrikas) darbininkų valgykla, kad po senovei veikia medicinos punktas, kad po ilgo įtempto sėdėjimo įskaudusius raumenis atpalaiduoja nusamdytas masažistas...

Iš viso įmonėje dirba apie 900 žmonių. Ir ne tik Kaune. Pagrindinis ir vienintelis darbdavys bendrovė išliko Leipalingio moterims, siuvimo cechai veikia Lazdijuose ir Ežerėlyje.

“Verslo partneriai iš Anglijos, Vokietijos ar kitos Vakarų valstybės lyg ir juokais, lyg ir rimtai sako, kad mūsų įmonė taip ir pasiliko “socialistinė”. Jų nuomone, daug ką būtų galima dar labiau mechanizuoti ir automatizuoti. O mes “gryno” kapitalizmo atstovams iškeliame pas mus labai aktualų klausimą: o kur dėti dešimtmečiais pasiaukojančiai dirbusius žmones? Juk bet kokia automatika iškart “iššluotų” šimtus darbo vietų”, - prisimena pokalbius generalinis direktorius.

Pernai į bendrovę buvo priimti 225, o atleista 250 darbuotojų. Didžioji dalis (203) išėjo savo noru, tačiau 16 atleido už pravaikštas. Žinia, dideliame kolektyve visko pasitaiko. Kitiems nepatinka “geležinė” tvarka ir tokie išeina. Tačiau atėjusieji iš bankrutavusių firmų, pavyzdžiui, “Inkaro” stebisi, kad šiame fabrike visada laiku išmokami atlyginimai, atostoginiai ir vykdomi visi kiti finansiniai įsipareigojimai ne tik darbininkui, bet ir valstybei. Nepatenkinti senbuviai tada susimąsto, kad ne taip jau blogai jų “Baltijoj”.

Bendrovėje veikia mokymo bazė, kurioje pernai siuvėjos specialybę įgijo ir dauguma sėkmingai įsidarbino iš Darbo biržos atsiųstų 58 bedarbių. Tačiau problemų šioje srityje yra. Metų veiklos ataskaitoje valdybos pirmininkas Raimundas Živatkauskas buvo priverstas konstatuoti: “Šiuo metu didžiausia bendrovės, kaip ir kitų miestų siuvimo įmonių, problema - kvalifikuotų siuvėjų ir meistrų trūkumas. Panaudojus piniginius rezervus net nemotyvuotam atlyginimų padidinimui, šios problemos nebūtų galima išspręsti, nes šiuo metu daug žmonių nenori dirbti, bet nori tik gauti”.

“Ištirpęs” firmos ženklas

Jau treji metai “Kauno Baltija” aktyviai bendradarbiauja su viena iš garsiausių pasaulyje siuvimo firmų “Marks&Spenser” iš Anglijos. Nuolatiniai klientai “Karen Millen”, “Laura Ashley”, “Jaeger”, “Alexon” ir kitos firmos. Šiuo metu į užsienį eksportuojama 99,5 procento siuvinių. Pernai buvo parduota įvairaus asortimento produkcijos beveik už 14 milijonų litų, o per pirmąjį šių metų ketvirtį šis skaičius 32 procentais išaugo.

Išsilaikyti užsienio rinkoje, bendrovės specialistų nuomone, padeda labai gera gaminių kokybė, griežti užsakymų įvykdymo terminai, patikimumas, sugebėjimas iki galo ir savarankiškai atlikti pačius įvairiausius užsakymus.

Gera nuomonė apie kauniečių siuvėjas pasklidusi toli, todėl užsakymų tikrai nestokoja, net dalį jų “pamėtėja” mažiau užimtiems kolegoms, nes plėsti savo gamybos plotus nėra numatę.

“Mes viską darom savo rankomis, todėl niekam nepavydime sėkmės”, - sakė fabriko vadovai ir nelabai noriai prasitarė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį net 57 procentais išaugo bendrovės grynasis pelnas, kuris sudarė 1,8 milijono litų.

Skaudžiausia, kad dalį pelno nusinešė valstybės politiniai sprendimai. Štai atsiskaitymai su partneriais nuo seno sutarti JAV doleriais. Vien lito atsiejimas nuo šios valiutos ir “pririšimas” prie euro bendrovei šiemet per pirmą pusmetį padarė apie pusę milijono litų nuostolių.

Yra ir moralinių nuostolių, kuriuos tenka laikinai iškentėti. Dirbdama užsienio partneriams bendrovė praranda teisę naudoti savo firmos ženklą. Šį “praryja” pasaulinio garso ženklai, kurių išpopuliarinimui padėjo ne tik nepriekaištinga darbo kokybė, modelių originalumas, bet ir už milijonus dolerių nupirkta reklama. Tačiau “Kauno Baltijos” vadovai tiki, kad po keleto metų ir jų firmos ženklas sublizgės toli ir plačiai. O kol kas net pačios išrankiausios moteriškų drabužių pirkėjos, žvilgterėjusios į pasaulinio garso etiketę, alpsta ir net neįtaria, kad rūbas pasiūtas Kaune, Gaižiūnų gatvėje. Jokios apgavystės kokybės atžvilgiu čia nėra.

Skandalas dėl ... nulūžusios adatos

Net keista buvo girdėti, kad iš Anglijos, kurios firmoms daugiausia dirbama, kas ketvirtį į Kauną atvažiuoja tikrintojai, kurie atlieka socialinį, ekonominį, vadybinį ir kokybės auditą. Belieka tik stebėtis dėl auditorių triukšmo, kuris kiltų dėl ... nulūžusios adatos, o tai gana dažnai siuvant mašinomis atsitinka. Ne, ne dėl padaryto nuostolio, bet nulūžusi adata turi būti priklijuojama prie popieriaus ir atskirai sandėliuojama. Neduokdie, kad ji patektų į siuvinį... Arba vėl. Tikrintojai griežtai reikalauja, kad, sakykim, ugnies gesintuvas būtų pritvirtintas nuo žemės pusantro metro aukštyje. Nei centimetru aukščiau, nei žemiau.

Socialinio audito atstovai su siuvėjomis apie darbo ir buities sąlygas kalbasi, kaip sakoma, akis į akį. Pro tikrintojų akis nepraslystų ir nepilnamečių darbas, ir seksualinis priekabiavimas. Kitas gali pagalvoti, kam užsikrauna įsipareigojimus, kurių mūsų valstybės įstatymai nenumato? Priežastis viena: nori dirbti ir uždirbti, tai privalai prisitaikyti net prie pačių išrankiausių užsakovų. Reikia suprasti ir firmas, kurios darbo jėgą perka visame pasaulyje. Kai kuriose valstybėse pasitaiko gana egzotiškų tradicijų, kurios gali pakenkti gaminio kokybei ar mesti bent menkiausią šešėlį ant firmos - milžinės munduro.

Išsilaikyti - sunkiausia

Kauno siuvėjai džiaugiasi pavydėtinai gera ekonomine padėtimi. Tačiau užsnūsti ant laurų negalima nė minutei, nes konkurentai lipa ant kulnų. Mūsų privalumas (ir nelaimė) - pigi darbo jėga taip pat turi konkurentų.Už mūsiškes kur kas mažiau uždirba Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS šalių siuvėjos. Nėra garantijų, kad verslo rykliai nepasuks ienų į kurį nors labai “pigų” kraštą? Tai verčia atnaujinti gamybos priemones, nes apie 40 procentų siuvimo mašinų dirba jau pora dešimtmečių. Apie pusę - iš Vakarų Europos ir Japonijos.
Šiems tikslams skiriama apie 700 tūkstančių litų.

Šiemet planuojama pabaigti bendrovės kompiuterizaciją, įdiegti ir valdymo programas. Tam prireiks apie 180 tūkstančių litų. Dar apie 100 tūkstančių litų skirta darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. O kur dar pastatų renovacija, kuri pareikalautų apie pusantro milijono litų?