Dėl pieno supirkimo kainų nenutyla karšti ginčai, suvalkiečiai protestuoja, o Žemės ūkio rūmai buvo užėmę gana dviprasmišką poziciją

Emocingose diskusijose Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) dalyvavo rajonuose triūsiantys etatiniai darbuotojai, Pieno gamintojų asociacijos nariai, ūkininkai, Žemės ūkio ministerijos, pieno perdirbimo įmonių atstovai.

Pirmininko monologas

Kaip pagal nerašytą taisyklę panašiuose susibūrimuose, ilgą kalbą pasakė ŽŪR tarybos pirmininkas Jonas Ramonas. Šįkart žemdirbių savivaldos vadovas kalbėjo apie vienybės ir drausmės tarp valstiečių stoką. Užsiminė, kad tuoj po Naujųjų metų įvyks suvažiavimas, kuriame gali būti sprendžiamas kadrų klausimas.

“Rėkiam, šaukiam, reikalaujam, bet ar patys viską padarom?” - retoriškai klausė pirmininkas. Ir priminė, kad ir Pieno gamintojų asociacija, jungianti apie 400 narių, nesugeba surinkti nario mokesčio. Pasiguodė, kad nė karto nepavyko surinkti visų narių, o po to samprotaujama, kad rūmai dirba “ne tą darbą”.

J.Ramonas pareiškė, kad tik rūmų atkaklaus darbo dėka pieno pardavėjams ir supirkėjams paremti buvo papildomai išreikalauta 11 milijonų litų. Dėl to perdirbimo įmonės privalo nemažinti žaliavos supirkimo kainų. Tačiau salėje pasigirdo balsai, kad pieninės jau moka mažiau, nei buvo Vyriausybės įpareigotos.

Neaiškūs aiškumai

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius Rimantas Krasuckis pareiškė, kad perdirbėjai gali gudrauti, todėl įpareigoti mokėti ne mažiau kaip po 35 centus už kilogramą, bet ne mažiau 95 procentų rugpjūčio pieno kainos. Dar pasakė, jeigu perdirbėjai nesilaikys žodžio, tai parama bus išmokama patiems ūkininkams. Išeitų maždaug po 30-35 litus už kiekvieną laikomą melžiamą karvę.

Kol kas pieno perdirbėjai, apsidrausdami nuo netikėtumų, kai kur moka apie 10 centų mažiau, negu valdžios nustatyta. O jeigu negaus tų 11 milijonų, tada ir primokėti nereikės? Liks teisūs, o valstiečiai vis tiek bus nuskriausti.

R.Krasuckis paneigė valstiečių tik ką išsakytas mintis apie tai, kad ministerija neatstovauja valstiečiams, o pataikauja pienininkams. “Ministerija priversta balansuoti tarp dviejų ugnių, mes neaptarnaujam tik perdirbėjų, rūpinamės ir žemdirbiais”, - dievagojosi direktorius.

Ir vėl išsivystė keistoka diskusija: kas labiau myli kaimo žmogų - ministerija, departamentas ar žemdirbių savivaldos institucijos? “Ką dėl pieno supirkimo politikos konkrečiai padarė jūsų departamentas?” - rėmė prie sienos valdininką Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Bronius Markauskas. “Dirbame su juridiniu skyriumi, gal porą raštų parašėme...” - išsisukinėjo departamento direktorius ir salėje sukėlė nepasitenkinimo šurmulį.

Smulkiųjų ir stambiųjų priešprieša

Neįsigilinus sunkoka suprasti kodėl, pavyzdžiui, už tą patį kilogramą superkamo pieno perdirbėjai stambiesiems ūkininkams ir bendrovėms moka gerokai brangiau nei turintiems 2-3 karves. Nors pastarųjų produkcija Lietuvoje sudaro net apie 80 procentų superkamo pieno. Sakoma, kad stambieji turi modernius įrenginius, atšaldo, todėl parduoda kokybiškesnę žaliavą.

Viktoras Ročka prisipažino esąs stambus ūkininkas, todėl jam ir 52 centų už kilogramą mažai. Kodėl? Todėl, kad jo ūkis verčiasi tik iš pienininkystės. Ūkininkas žiūrėjo į perspektyvą, fermą modernizavo, už tai sumokėjo krūvą gal net skolintų pinigų, todėl kilogramo savikaina sudaro apie 65 centus. Išeina keista logika: norėjai būti perspektyvus, tai dabar reikia “susivalgyti”? Bet ir taip padaryti nepavyks, nes galvijiena gana pigi, o mėsos cechai jau ir taip užversti skerdiena. Dėl pieno nuostolingumo pjaunamos net melžiamos karvės.

“Rūmų vaikai turi būti vienodi. O pieno ūkiai atsidūrė vienišos motinos, gal net pamestinukų vietoje. Žemės ūkio ministerijoje susibūrę klanai, grupuotės”, - įsismarkavęs rėžė ūkininkas V.Ročka.

Galvojama apie protesto akciją

Žemės ūkio rūmai netikėtai pakeitė požiūrį į protesto akcijas. Kaip žinia, aną savaitę Suvalkijos valstiečių grupelė, kuriai iš esmės vadovavo etatinis ŽŪR darbuotojas V.Šunskis, iš Marijampolės pėsčiomis nuėjo pas aukščiausius Vilniaus pareigūnus. Tada šiai akcijai ŽŪR nepritarė. Ir vakar pirmininkas J.Ramonas abejojo, ar nebus apsijuokta, jeigu nesurinks tūkstančių. Kiti prieštaravo, sakė, kad ir poros šimtų (galbūt su karvėmis) prie valdžios namų užtektų. Departamento direktorius pareiškė, kad kaip valstybės pareigūnas jis negali protestams pritarti, bet prisipažino esąs kaimo vaikas.

Pasitarimo dalyviams buvo išdalytos suvestinės apie pirmojo pusmečio pieno produkcijos importą ir eksportą. Šįkart buvo leista mažiau į Lietuvą įvežti maistinių ir nemaistinių pieno miltų. Gerokai daugiau išvežta (daugiausia - į Latviją) pieno, kefyro, varškės. Tačiau iš Naujosios Zelandijos, Rusijos, Baltarusijos plūstelėjo maistiniai ir netinkami maistui liesi pieno milteliai. Tai rodo, kad sienų ir muitų apsauga dar nepatenkina žemdirbių, kurie ir taip siūlo perteklinės produkcijos. Nesiūlyti negali, nes jie iš to duoną valgo.

Valstiečius piktina ir tai, kad aplinkinėse valstybėse, net Rusijoje, pienas superkamas gerokai brangiau.

Pasitarimo dalyviai priėmė eilinį nutarimą, kurį įteiks aukščiausioms valdžios institucijoms. Reikalaujama, kad pieno sektoriui paremti šiemet būtų suteikta apie 25 milijonus litų. Jeigu per 10 dienų nebus gauta teigiamo atsakymo, tai Vilniuje bus surengtas didelis mitingas, kuriam leidimo prašoma jau šiandien. Bus boikotuojama (neparduodamas pienas) mažiausią supirkimo kainą pasiūliusi įmonė. Dokumente viešai pareikštas nepasitenkinimas Žemės ūkio ministerijos valdininkų veikla, klausimų sprendimo vilkinimu.

Kalbėta ir apie sausros išdegintas ganyklas, pasėlių plotus. Reikalauta, kad valstybėje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, o iš biudžeto bent iš dalies kompensuojami nuostoliai.