Pagaliau susitarė bendradarbiauti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) nariai su kolegomis iš Kauno krašto pramonininkų darbdavių asociacijos (KKPDA)

Net keista kodėl iki šiol labai giminingos organizacijos plačiau nebendravo. Juk Prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai yra tokie patys darbdaviai, kaip ir minėtos asociacijos nariai. Kai kada vieni kitų renginiuose dalyvaudavo, net būdavo renkami į abiejų institucijų valdymo organus, nes dalis pramonės vadovų buvo ir rūmų, ir asociacijos nariai.

Susitarimas bendradarbiauti

Anksčiau susidarydavo nuomonė, kad šios minėtos organizacijos tarpusavyje nesutardavo, savotiškai konkuruodavo. Matyt, kažkam gimė paprasta, bet geniali mintis, kad veiklos jėga - vienybėje. Todėl šių metų pradžioje pradėta rengti bendradarbiavimo sutartis, surašytas ir bendro darbo plano projektas. Po dokumentais dviejų prezidentų - profesoriaus dr. M.Rondomansko (KPPAR) ir A.Jankausko (KKPDA) pavardės, bet kol kas be parašų.

Pirmieji praktiški žingsniai padaryti rūmų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir darbdavių asociacijos nariai. Buvo pasiūlymų susitarimą dar patobulinti. Tačiau kai kurie rūmų darbuotojai mano, kad susitarimas pagaliau bus pasirašytas šiemet iškilmingoje aplinkoje.

Kol kas numatyta keistis aktualia informacija, su patariamojo žodžio teise dalyvauti abiejų organizacijų tarybų posėdžiuose, problemoms spręsti sudaryti bendras laikinas komisijas, siūlyti savo žmones atstovauti oficialiose delegacijose. Bendromis pastangomis bus stengiamasi gerinti verslo aplinką, pritraukti į Kauno regioną daugiau užsienio investicijų. Manoma, kad pavyks bendrai atstovauti teisėtiems verslo interesams, juos ginti Seime bei Vyriausybėje.

Abi organizacijos norėtų bendrauti rengiant ir įgyvendinant pramonės ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtros programas, profesinio rengimo, darbininkų perkvalifikavimo ir pačių verslininkų švietimo srityse. Taip pat bendrai organizuoti parodas, konferencijas, seminarus, į Kauno regioną pritraukti užsienio šalių verslo misijas, skatinti atvykstamąjį turizmą.

ES pinigai nedomina?

Lietuva tikisi 2004 metais tapti Europos Sąjungos nare ir laukia struktūrinių fondų paramos. Tam reikia parengti ir suderinti su Europos Komisija programavimo dokumentą, kuriame atsispindėtų informacija, kur ir kaip pinigus žadame investuoti. Per 2004 - 2006 metus tikimasi gauti 1,45 milijardo EUR. Numatomame dokumente išskirtini trys prioritetai: gamybos sektorius, žmogiškieji ištekliai, socialinė ir ekonominė infrastruktūra. Metų pradžioje šiam dokumentui rengti Vyriausybė sudarė darbo grupę.

ES parama sudarytų mažiau nei 4 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų valstybei reikėtų prisidėti 731,44 mln. eurų, tai yra skirti trečdalį paramos sumos. Numatyta, kad jeigu visų lėšų įsisavinti nespėtume, tai jos liktų kitiems metams, nes, pagal ES taisykles, paramą galima gauti per trejus metus.

Visiškai realu, kad siūlomų (?) pinigų galime nespėti pasiimti, nes esame neorganizuoti arba netikime “ištiestos rankos principu”. Kai kurie KPPAR nariai net posėdyje replikavo, kad dalis siūlomos paramos paprastai skiriama paskaitoms, seminarams, kuriuose lektoriai būna iš ES valstybių. Kitaip sakant, patys skiria pinigus, patys ir pasiima. O paramos reikia konkrečiai gamybai skatinti. Tokiu atveju siūloma suma - gana menka.

Kauno Europos informacijos centro (EIC) direktorė Inga Brazaitytė pramonininkams pareiškė, kad į jų vadovaujamas įmones, bendroves, firmas jau senokai išsiuntinėtos paramos projektų identifikavimo formos, kurias reikėjo užpildyti ir į rūmus pristatyti iki rugsėjo penktosios. Tokių dokumentų buvo išsiųsta, kaip vėliau žurnalistui patvirtino centro direktorė, apie 800, o atsiliepė... dvi bendrovės. Kokios? Tai mažmenine prekyba užsiimanti UAB “Monostilius” ir Lietuvos įmonė “Medical technologies”, kurios veikla - stomatologijos įrangos tiekimas. Tiesa, telefonu dar domėjosi kauniškė “Drobės” bendrovė ir mineralinį vandenį pilstanti “Rasa” iš Druskininkų.

Posėdyje dalyvavę stambių firmų ir fabrikų vadovai dėl tokio aplaidumo pasijuto nepatogiai ir ... apkaltino anketų siuntėjus, kodėl dirbo vasarą, kai vadovai atostogavo. Tačiau žadėjo tuo pasidomėti, prašė pratęsti anketų priėmimą.

Kauno merui - pluoštai dokumentų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendrame posėdyje dalyvavo Kauno meras Giedrius Donatas Ašmys. Rūmų šeimininkai buvo labai diplomatiški ir pareiškė, kad ankstesnių merų vizitai būdavo sunkiai įsivaizduojami. G.D.Ašmys savo ruožtu prižadėjo, kad nuo šiol tarp Savivaldybės ir verslininkų ryšiai bus geresni. Tokių pažadų “įkvėpti” pramonininkai merui įteikė bendravimo sutarties programas, delikačiai priminę, kad panašūs dokumentai Savivaldybėje vis kažkur “nusimesdavo”, nors įteikėjai žinojo, kad antspaudukas “Gauta” tvarkingai būdavo uždėtas... Ir G.D.Ašmys pajuokavo, kad ant dokumentų toks antspaudukas tikrai bus.

Šia proga prisiminta, kad Klaipėdos pramonininkai labai gražiai bendrauja su vietos politikais. Gal dėl to ten praktiškai (ne tik projektuose) įgyvendinami bendri sumanymai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje veikia Laisvoji ekonominė zona (LEZ), kuri Kaune iš mirties taško niekaip nenori pajudėti.

Kauno regiono pramonininkų darbdavių asociacijos prezidentas A.Jankauskas miesto vadovą informavo, kad labai skaudi žemės nuomos problema. Valstybinės įmonės turėjo daug valdiškos žemės, įrengta infrastruktūra, kurią, privatizuojant įmones, teko įsigyti. Deja, pasibaigė mokesčių atidėjimo įstatymas ir, pavyzdžiui, Kaune įmonėms, anot šio prezidento, žemė brangsta net 10,4 karto. Kai tuo tarpu Vilniuje ši kaina penkiskart mažesnė. Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė iš pramonininkų net dvejus metus ėmė pernelyg didelį žemės nuomos mokestį.

“Jeigu Kaune dėl žemės nuomos nemokame susikalbėti, tai iš Vilniaus atsivešim vertėjų, kurie padės”, - faktiškai grasino (nors merui sakė, kad taip nėra) posėdžio dalyviai ir įteikė šiuo klausimu reikalavimų paketą.

Pramonininkai merui skundėsi, kad iš miesto nesulaukia savo rūmams geresnių patalpų, nors žino, kad kažkur neblogose salėse saugomos knygos, o čia reikia visiems prakaituoti. Nė vienas neužsiminė, kad ir šioje vietoje nebūtų sunku įrengti vėsinimo įrangą.