Šiemet Lietuvos valstiečiai jau baigia nupjauti apie milijoną hektarų grūdinių kultūrų. Darbą sunkina karščiai ir tradiciškai sunkus derliaus pristatymas supirkėjams

Pietinių šalies rajonų kaimo žmonės šneka, kad šiemet gali ištikti net badas. Išdegė didelė dalis pievų ir ganyklų, sumenko pieno primilžiai. Be to, už pieną šiemet moka kur kas mažiau, net žemiau savikainos, todėl valstiečiai beveik masiškai pradėjo skersti karves. Smarkiai nukentėjo lengvose dzūkų žemėse nuo seno neblogai auganti kultūra - grikiai. Varėnos rajone kai kuriuose ūkiuose grikius “nukūlė” kruša. Šio rajono Krivilių žemės ūkio bendrovėje iškritę ledai visai sunaikino grikių pasėlius ir padarė nuostolių daugiau kaip už 28 tūkstančius litų. Apie 800 ha pasėlių praktiškai išdegė Alytaus rajono ūkininkų laukuose. Negana to, sausra išdegino miškus ir sunaikino dzūkų “antrąją duoną” - grybus ir uogas.

Jau beveik dešimtmetis kaip sunaikintos buvusios neblogai įrengtos lietinimo sistemos, kurios šiais metais būtų aukso vertės. Lengvesnėse žemėse nuo karščio leipsta ne tik cukriniai runkeliai, bet ir kopūstai, burokėliai, kitos daržovės.

Pasėlių niekas neapdraudžia

Kauno rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika savaitės pabaigoje sakė, kad jau nurėžta du trečdaliai javų. Beliko kiek vėliau pribrendęs vasarojus. Tačiau jis, ypač tiems, kurie suvėlino pasėti, žada labai menką derlių.

Miestiečiams, leipstantiems nuo karščio darbo vietose, o ypač atostogaujantiems, labai sunku įsivaizduoti, kokį pragarišką karštį privalo iškentėti vidury saulės deginamo lauko kombaino kabinoje. Ypač dirbantieji su rusiškos gamybos technika, kurioje bent kiek žmoniškesnės vairuotojo darbo sąlygos visai nenumatytos. Tiesa, Kauno rajono žemdirbiai kiek turtingesni ir, anot Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Šniaukos, beveik pusė jau įsigiję Vakarų valstybėse pagamintų kombainų, kuriuose pasitaiko ir oro kondicionierių.

Žemės ūkio ministerijos prašymu iš rajonų buvo pristatytos žinios apie sausros padarytus nuostolius. Kauno rajone daugiausia (apie 55 procentus) išdžiūvo serbentų krūmai. Nukentėjo apie 18 procentų pupų pasėlių, žymesnių nuostolių turės atviro grunto daržovių savininkai.

Specialistai, remdamiesi ankstesne patirtimi, į tokį žinių surinkimą žiūri skeptiškai. Paprastai valstybė tam neranda lėšų. Tiesa, yra civilizuotas būdas bent kiek sušvelninti nuostolius - pasėlių draudimas. Tačiau, sakykim, Kauno rajono žemės ūkio skyriaus specialistai tvirtino esą negirdėję, kad kuris nors ūkininkas būtų apsidraudęs. Pastatus, žemės ūkio techniką - taip. Ar kaimo žmonės nepasitiki draudikais, nepriimtinos pagalbos sąlygos? O gal pernelyg pasitiki valstybės pagalba ir neišlaidauja, tikėdamiesi, kad gamtos nelaimės nepalies?

Perkaitę motorai sukelia gaisrą

Kasmet per javapjūtę šalyje sudega dešimtys kombainų. Nelaimė dažniausiai ištinka senus, rusiškos gamybos, kurie paprastai būna menkiau prižiūrėti, o varikliai aptekę tepalais ir dulkėmis. Šiemet keletas jau sudegė ir Kauno rajone.

Neseniai javų lauke užsiliepsnojo Čekiškės seniūnijoje ūkininkaujančio Povilo Rekevičiaus technika. Žmogus pamatė iš kombaino variklio jau besiveržiančią liepsną. Gerai, kad nelaimėje labai greitai padėjo netoliese dirbęs kitas ūkininkas Raimondas Kazaitis, kuris savo traktoriumi atvežė vandens. Šįkart kombainas tik apdegė, tačiau liepsna sunaikino nemenką pasėlių plotą.

Ugniagesiai primygtinai reikalauja ūkininkų “netaupyti” ir nepirkti pigių cheminių gesintuvų, kurie nelaimės atveju beveik nieko nepadeda.

“Tradicinės” eilės

Kiek reikia sveikatos ir nervų turėti, kai per dieną kentęs pragarą kombaino kabinoje, beveik per naktį turi išlaukti prie elevatoriaus vartų. Tik menka dalis valstiečių turi nuosavus sandėlius, grūdų džiovyklas, kuriose be vargo ir nuostolių galėtų derlių palaikyti, patogiausiu momentu (ir kainų atžvilgiu) pasiūlyti supirkėjams.

Į neviltį veja ir kasmet smunkančios javų supirkimo kainos. Tiesa, šiemet žada išsilaikyti praėjusių metų lygis, nors gamybos išlaidos kasmet padidėja.

Sprendžiant pagal valdžios veiksmus, į Lietuvą javapjūtė visada ateina netikėtai. Iki svarbiausio vasaros darbo pradžios konkrečiai nežinoma, kas, kiek ir kokia tvarka supirks derlių? Kasmet būdavo žinoma, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra patikės priimti derlių keliolikai perdirbimo įmonių. Šiemet taip daryti iki šiol galėjo tik specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Jonavos grūdai”. Čia jau nuo liepos vidurio priimami grūdai saugojimui. Jau supilta apie 20 tūkstančių tonų kviečių ir rugių. “Tradiciškai” reikia beveik pusę paros prie vartų eilėje pastovėti...

Gal toks reikalų tvarkymo delsimas kam nors naudingas? Tikrai ne valstiečiui, kurį verstis per galvą spaudžia lauke byrantys pernokę grūdai, artėjantis lietus, grasinanti pasėlius išguldyti vėtra ar pagalbon pasiprašytas kombainininkas. Kuo skubiau parduoti grūdus verčia amžinas pinigų stygius. Kaip tik šiuo metu jų “mirtinai” reikia degalams, tepalams, sulūžusių kombainų remontui, dirvų ruošimui žiemkenčiams. Pagaliau papildomos išlaidos ir vaikus į mokyklą suruošti. Nelaimių prispaustas žmogelis parduoda savo turtą tam, kuris superka, kuris pažada anksčiau atsiskaityti. Tokioje nelygioje dvikovoje supirkimo kainos jau atsiduria toli gražu ne pirmoje vietoje.