Žemės ūkio rūmų prezidiumas vakar išsidalijo Kaimo rėmimo programoje numatytus 228,5 milijono litų

Žemės ūkio savivaldai atstovaujantys Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pernai reikalavo, kad valstiečių triūsas šiemet būtų paremtas ne mažiau kaip 450 milijonų litų. Tačiau žemės ūkio ministras praėjusių metų pabaigoje patvirtino 228543000 litų paramą. Pagal išlaidų sąmatą aiškiai matyti, kad toli gražu ne visi skirti pinigai konkrečiai pasieks valstiečius. Beliks konstatuoti, kaip “mylimi” valstiečiai, nors po jų paramos vėliava pinigai nuplaukia visai į kitas, su žemės ūkiu beveik nesusijusių institucijų kišenes. Pavyzdžiui, su naryste į ES susietos išlaidos viršija 33 milijonus litų. Žemdirbių savivaldos atstovai kalbėjo, kad šie milijonai, skirti iš esmės valstiečių triūsui kontroliuoti, turėtų būti skirti iš valstybės biudžeto, o ne iš kaimo rėmimo lėšų. Tiesa, pageidavo, kad Briuselyje nuolat dirbtų ir ŽŪR atstovas.

Koregavo ministerijos planus

ŽŪR prezidiumo nariai - įvairių žemės ūkio sričių atstovai, asociacijų vadovai net keturias valandas karštai kovėsi už savo interesus. Posėdžiui vadovavęs ŽŪR pirmininkas J.Ramonas net užkimo norėdamas perrėkti savo kolegas. Susirinkusiuosius ypač papiktino ministerijos projekte numatyta 17 milijonų litų parama pieno perdirbimo įmonėms. Ji kaipmat buvo perkelta į sąmatos grafą “Tiesioginės išmokos pieno ūkiams”. Todėl besiverčiantieji pienininkyste turėtų gauti dvigubai daugiau, nei buvo numačiusi Žemės ūkio ministerija.

Buvo kalbėta, kad į Seimą, Vyriausybę reikia pasiųsti dar vieną graudų raštą dėl katastrofiškos pieno ūkio padėties. Juokingai mažos supirkimo kainos ūkininkus verčia masiškai atsisakyti seno verslo, todėl skerdyklos užverstos net buvusių pieningų karvių mėsa, už kurios kilogramą supirkėjai jau nė lito neduoda. Ne be pagrindo baimintasi, kad nepavyks įvykdyti nelengvai ES išsikovotų pieno kvotų. Produkcijos stygius kaipmat bus užverstas ES valstybių prekėmis, o galvijų bandos atnaujinimas pareikalaus bent penkmečio.

Europos Sąjunga kitąmet koreguos paramą, jau diktuos savo “žaidimo” sąlygas. Tiesa, iki 15 procentų leis remti žemdirbius iš valstybių nacionalinio biudžeto, jeigu “tai neiškreips konkurencijos sąlygų”. O kas nustatys, ar tos sąlygos iškreiptos, ar ne? Matyt, jeigu kils bent mažiausia grėsmė ES senbuviams, tai jau bus “iškreiptos”.

Kai kuriuos ŽŪR prezidiumo narius piktino Nacionalinei supirkimų agentūrai planuojami nemenki nuostoliai. Ilgai aiškinosi, kad šie, iš anksto žinomi nuostoliai, skirti būtent valstiečių paramai, nes iš jų žaliava superkama aiškiai didesnėmis nei rinkos kainomis. Tai labiausiai ryšku grūdų supirkimo politikoje. Žinoma, agentūra gali dirbti apsukriau, labiau numatyti rinkos konjunktūrą. Pernai valstybės vardu dirbę supirkėjai turėjo apie 228 milijonus litų nuostolių.

Kiauliškus reikalus pamiršo

Kai kuriems abejonių kėlė 11 milijonų litų tiesioginė išmoka už linų pasėlius. “Linai - ne bulvės, ne maisto produktas”, - kalbėjo daržininkyste suinteresuotas prezidiumo narys, Kauno rajono ūkininkas K.Bružikas, taip proteguodamas didesnę paramą bulvininkystės sektoriui. Ir savo pasiekė: numatyta milijono litų parama verslinei daržininkystei ir bulvininkystei kitų sąskaita beveik patrigubėjo.

Aršūs ginčai kilo ir dėl tiesioginių išmokų už intensyviai prižiūrimus vaismedžius, sodus ir uogynus. Įrodinėta, kad ūkininkai jau įdėjo nemenkas investicijas naujiems sodams ir uogynams įveisti, o kol kas negauna pelno, todėl 1,8 milijono litų - lašas ant įkaitusios keptuvės. Todėl kitų išlaidų sąskaita sodininkų paramos grafa padvigubėjo.

Žemės ūkio inžinierių asociacijos vadovas J.Liaukonis išplatino duomenis apie Lietuvos žemdirbių apverktiną dalią įsigyjant naują žemės ūkio techniką. Štai užpernai ūkininkai teįstengė nusipirkti tik šešis naujus grūdų nuėmimo kombainus, kai tuo tarpu 1998 metais pirko 39, o prieš 16 metų - beveik pusantro tūkstančio. Arba vėl. Tūkstančiui hektarų žemės ūkio naudmenų Lietuva sugeba nusipirkti tik 0,16 naujo traktoriaus, kai tuo tarpu Vakarų Europos valstybėse - dešimteriopai daugiau. O kaimo mechanizacijos rėmimas Lietuvoje kasmet gerokai mažėja. Gal šie skandalingi skaičiai padėjo, bet šioms reikmėms numatyta 1,2 milijono litų suma padidinta bent šešiskart.

Nedrąsiai savo dalies reikalavo jaunųjų ūkininkų atstovai. Dauguma pritarė, kad milijonas litų visiems Lietuvos jauniesiems ūkininkams nepadės įsikurti. Sumą padvigubino ir nutarė skirti jauniems valstiečiams prioritetą dalyvauti visose žemės ūkio programose.

“O kur mums parama?” - labai nusivylęs prabilo kiaulininkų asociacijos atstovas, programoje nesuradęs nė eilutės. Pagaliau nuspręsta ir kiaulininkams, ir pamirštos ekologinės žemdirbystės atstovams taip pat suteikti paramos - “nukirpti” dalį numatytų lėšų iš kokybės tyrimų sistemos. Tuojau pat pabiro kaltinimai Pieno tyrimų laboratorijos adresu, kuri, anot prezidiumo narių, švaisto pernelyg dosniai skiriamas lėšas.

Galutinį žodį tars Vyriausybė

Pinigų skirstytojų emocijos ir vėl liejosi per kraštus. Pagaliau iki pertraukos buvo sutarta pinigus tik “karpyti”, o sutaupytus - vėliau išdalinti. Po pertraukos paaiškėjo deficitinis svarstymų rezultatas: sutaupyti 6, o jau pažadėti 9 milijonai litų. Ir vėl skausmingai grįžta prie pirmojo - lėšų mažinimo - punkto.

Posėdyje tarp kitų kviestinių svečių dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, kurie pinigų dalybose elgėsi labai korektiškai. Ministerijos sekretorius J.Panomariovas žurnalistui sakė, kad šią ŽŪR pakoreguotą Kaimo rėmimo programos sąmatą vėl peržiūrės ministerija, iki vasario pirmosios pateiks svarstyti Vyriausybei, kuri ir tars paskutinį žodį. Kaimo rėmimo reikalus iki tol dar apsvarstys Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Iškilo klausimas: ar toks žemdirbių savivaldos vadovų svarstymas nebus tik “garo nuleidimas”? Bus proga visokiomis progomis valdžiai sakyti, kad šie klausimai suderinti su valstiečių atstovais. Panašūs svarstymai buvo ir pernai. ŽŪR prezidiumo senbuviai tvirtino, kad galutiniame sąmatos variante likdavo 70, o gal net 80 procentų pasiūlymų.