Per Briuselyje vykstančias ES šalių vadovų derybas dėl kelerių ateinančių metų Bendrijos biudžeto Lietuvai siūloma skirti 400 mln. eurų Ignalinos atominei elektrinei (AE) uždaryti. Tačiau, pasak ekonomistų, ši suma nepakankama ir dėl to procesas gali užsitęsti.

Tikėjosi gauti daugiau

Apskaičiuota, kad norint iki 2020-ųjų uždaryti elektrinę, Lietuvai gali prireikti beveik dvigubai daugiau lėšų – apie 770 mln. eurų, tačiau iš ES biudžeto šalis gali tikėtis 400 mln. eurų.

Skirsnyje dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo atsirado nuostata, kad lėšos skiriamos atsižvelgiant į Lietuvos stojimo į ES sutartį. Tai, pasak diplomatų, leidžia tikėtis, kad finansavimas projektui bus tęsiamas ir po 2020 m.

Pagal projektą struktūrinės paramos ribos Baltijos šalims būtų padidintos iki 2,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP. Projekte taip pat įtvirtinta nuostata, kad 2020 m. tiesioginės išmokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai sudarytų apie 75 proc. ES vidurkio.

Lietuvai derybose atstovaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pirmasis derybų ratas praėjo gana sėkmingai.

"Mes tikimės ir yra vilties Lietuvai, kad galėsime apginti savo paketą net ir didžiule dalimi sumažinus bendrąjį europinį biudžetą. Skaičiais nenoriu spekuliuoti, kol nieko neturime. Veikia tas principas, kad kol nesusitarta galutinai, tol nesusitarta dėl nieko", – kalbėjo Prezidentė.

Procesas gali užtrukti

Pasak D.Grybauskaitės, nepavykus sėkmingai baigti derybų "visos šalys labai daug praranda". Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat sakė tikįs, kad Lietuvai parama nemažės, nors visas ES biudžetas ir bus apkarpytas.

"Pastarajame viršūnių susitikime buvo beveik toks pats lygis, koks buvo dabartinėje finansinėje perspektyvoje, ir tikimės, kad Lietuvai tie asignavimai, kurie numatyti naujoje finansinėje perspektyvoje, turėtų ir išlikti, nors ir būtų mažinamas bendras ES biudžetas", – sakė premjeras.

Naujasis ES biudžetas turėtų siekti kiek daugiau nei 900 mlrd. eurų. Jo svarbiausios dalys apima bendrąją žemės ūkio politiką, Sanglaudos fondus ir programas, skirtas inovacijoms skatinti ir darbo vietoms kurti.

Ekonomistai naujojo biudžeto planus vertina nevienareikšmiškai. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Ignalinos AE uždaryti ES biudžete siūlomi 400 mln. eurų yra per maža suma ir dėl to procesas užsitęs.

"Iš tikrųjų tai nepakankama suma šitam projektui įgyvendinti, manau, dėl to nukentės ir darbai, ir, ko gero, tas laikotarpis, per kurį mums pavyks tai įgyvendinti", – sakė G.Nausėda.

Žemdirbius palaiko

Pasak G.Nausėdos, taip pat suprantami Lietuvos žemdirbių nuogąstavimai, kad per mažos tiesioginės išmokos iškreipia ES valstybių konkurenciją.

"Jie absoliučiai teisūs, ir aš manau, kad net pačioje ES net priešiškiausiai nusiteikę Vidurio Rytų Europos atžvilgiu pripažins, kad tai neteisinga. Kadangi kunkuliuojama toje pačioje rinkoje vienodomis sąlygomis, o konkurencinės sąlygos nevienodos", – sakė G.Nausėda.

Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad iškeldama išmokų klausimą, Lietuva pasiekė bent šiokių tokių rezultatų.

"Reikia atsižvelgti pirmiausia į tą aplinkybę, kad biudžetas yra mažinimas. Manyčiau, kad pasiektas kompromisas iš tikrųjų yra maksimumas, kurį galėjo išspausti rytų ir vidurio Europos valstybės", – teigė ekonomistas.

Pasak jo, jei valstybėms nepavyktų susitarti dėl ES biudžeto, neatsitiktų nieko bloga, nes dar yra pakankamai laiko, iki kol biudžetas turės būti patvirtintas. Tačiau, pasak G.Nausėdos, jaučiama politinė valia, kad susitarimas šį kartą būtų pasiektas.