Be darbo Lietuvoje tebėra rekordinis žmonių skaičius. Antrą šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 18,3 proc., arba 1,3 karto didesnis nei pernai balandį–birželį.

To dar nebuvo

Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė teigė, kad skaičiuojant pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką užfiksuotas rodiklis yra didžiausias nuo skaičiavimo pradžios – 1998-ųjų. Iki šiol didžiausias šis rodiklis buvo užfiksuotas šių metų pirmą ketvirtį – 18,1 proc.

Nedarbo lygį, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Statistikos departamentas pradėjo skaičiuoti 1995-aisiais. Pasak B.Stolytės, tuomet, nors ir skaičiuota pagal kitokią metodiką, taip pat nebuvo užfiksuotas didesnis nedarbo lygis.

Per ketvirtį, balandį–birželį, palyginti su pirmu 2010 m. ketvirčiu, nedarbo lygis šalyje išaugo 0,2 procentinio punkto, rodo išankstiniai Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.

Be darbo – metus ir ilgiau

Vyrų nedarbo lygis Lietuvoje antrą 2010-ųjų ketvirtį, palyginti su pirmu, sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 22,3 proc., moterų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir buvo 14,4 proc.

Mieste nedarbo lygis siekė 16,9 proc., kaime – 22 proc. Jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis šiemet balandį–birželį buvo 37,1 proc. Per ketvirtį jaunų žmonių nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.

Tyrimas rodo, kad antrą ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau nei šių metų sausio–kovo mėnesiais. Per metus bedarbių skaičius išaugo 74,1 tūkst. (1,3 karto).

Antrą ketvirtį 40,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, ieškantys darbo vienus metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrą ketvirtį siekė 120,2 tūkst. – 20,7 proc. (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmą ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrą 2009-ųjų ketvirtį.

Išgąsdino mokestis

Darbo biržos duomenimis, antrą šių metų ketvirtį buvo apie 324,5 tūkst. registruotų bedarbių. Įsiregistravusių darbo biržoje ypač padaugėjo kovo pabaigoje – tai lėmė kilęs pasipiktinimas dėl Sveikatos draudimo įstatymo nustatytos prievolės mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neįsiregistravusiems darbo biržoje.

Anot statistikų, antrą ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,328 mln. gyventojų, jų skaičius, palyginti su pirmu ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,4 tūkst.). Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius sumažėjo paslaugų sferoje – 3,7 tūkst., statyboje – 1,5 tūkst., o padidėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 5,1 tūkst.

Antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 94,3 tūkst., arba 6,6 proc. Per metus dirbančių asmenų skaičius ypač sumažėjo statyboje – 1,5 karto (43,1 tūkst.), pramonėje – 27,3 tūkst.

15–64 metų gyventojų užimtumo lygis sudarė 56,7 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 0,1, o per metus – 3,6 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis sudarė 55,5 proc., moterų – 57,9 proc.

Latvijoje nedarbas didžiausias

Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrą šių metų ketvirtį žemiausias nedarbo lygis buvo Lietuvoje (18,3 proc.), aukščiausias – Latvijoje (19,4 proc.), Estijoje nedarbo lygis sudarė 18,6 proc.

Palyginti su pirmais trimis metų mėnesiais, balandį–birželį nedarbo lygis Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 1,2 ir 1 procentiniu punktu, o Lietuvoje padidėjo 0,2 procentinio punkto.

Statistikos departamentas šiemet balandį–birželį apklausė 14,4 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 15 metų.