Seime svarstomas Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo projektas, kuris finansiniuose sluoksniuose sukėlė nemažą susidomėjimą

Idėjos įkurti dar vieną kreditavimo instrumentą, kuris sudarytų didesnę konkurenciją ir atpigintų palūkanas, Vyriausybėje kilo praėjusių metų pradžioje. Kovo mėnesį buvo priimtas nutarimas sukurti tokio kreditavimo koncepciją ir komisiją jai įgyvendinti.

Lengviau įsigysime būstą

Būsimasis įstatymas nustato hipotekinių obligacijų išleidimo, jų apyvartos, išpirkimo ir tokio kredito teikimo reikalavimus. Finansų ministerija, pristačiusi įstatymo projektą, pabrėžė, kad norima sukurti naują kreditavimo sistemą, kuri skatintų kaupti ilgalaikius finansinius išteklius. Jie gali būti panaudoti ilgalaikiams būsto ir kitos paskirties kreditams, kurie būtų patrauklesni dėl mažesnių palūkanų.

Žmonės dar mena įvairius, švelniai tariant, buvusių kreditinių įstaigų nesklandumus, todėl gana atsargiai žiūri į naują sistemą. Finansų ministrė D.Grybauskaitė teigia, kad planuojama sistema bus saugi. Šių vertybinių popierių saugumą turėtų nulemti kredito įstaigos teisių pagal hipotekinius kreditus ir kito papildomo turto įkeitimas. Be to, obligacijų emisijų nominali vertė negalės būti didesnė už hipotekinių kreditų ir laikinai laisvų lėšų sumą.

Šis įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatas - tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Naujai priimami įstatymai dažniausiai “susikerta” su kitais, jau galiojančiais, todėl ir šiuo atveju reikės pakeisti ir papildyti Pensijų fondų bei Investicinių bendrovių įstatymus. Tam parengti atitinkami dokumentai.

Bankininkų abejonės

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas E.Vilkelis tvirtina, kad įstatymo projekte lieka neaiški situacija, kaip skaičiuojamos kreditų, kuriems refinansuoti bus panaudojamos lėšos, gautos išplatinus hipotekines obligacijas, palūkanų normos. Kiekvienoje kredito sutartyje gali būti skirtingos palūkanos.

Bankininkų nuomone, įstatymo projekte nekorektiška nuostata, kad asmuo kreipiasi dėl “hipotekinio kredito suteikimo”. Klientui neturi reikšmės, koks bus kreditas, svarbu, kad būtų palankios jo gavimo sąlygos. Specialistai projekte surado ir tam tikrų prieštaravimų. Pavyzdžiui, uždarosioms akcinėms bendrovėms pagal įstatymą obligacijas leisti draudžiama, o projekte neaiškiai įtvirtinta, ar visos kredito įstaigos, nepriklausomai nuo jų juridinės organizavimo formos, galės pasinaudoti galimybe teikti naujus kreditavimo bei vertybinių popierių rinkos produktus. Neaiški ir įkeisto turto išieškojimo procedūra, pageidaujama, kad įstatyme būtų minimos ne tik kredito, bet ir finansų įstaigos.

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė G.Steponavičienė įstatymo projekto rengėjams taip pat tvirtina, kad reikėtų išplėsti hipotekinius kreditus išduodančių ir obligacijas leidžiančių finansų įstaigų sąrašą. Tai nesukeltų pavojų ir nesumažintų hipotekinių obligacijų saugumo, nes, anot viceprezidentės, projekte numatyta nemažai saugiklių: investuotojo pirmumo teisė į įkeistą nekilnojamąjį turtą kredito įstaigos bankroto atveju, kredito įstaigos turto ir įkeisto turto atskyrimas, kredito dydžio ir įkeisto turto santykio ribojimas ir panašiai. Be to, jeigu į šią rinką ateitų naujos finansinės įstaigos, tai paskatintų kreditavimo konkurenciją ir sudarytų palankesnes būsto kreditavimo sąlygas. Tačiau tam reikia gauti Lietuvos banko leidimą ir įvykdyti visus teisės aktų nurodytus kreditavimo reikalavimus.

Papildomos veiklos pageidauja kredito unijos

R.Stankevičius, Lietuvos kredito unijos asociacijos direktorius, taip pat nepatenkintas kai kuriais projekto straipsniais, kuriuose numatoma, kad hipotekinio kreditavimo sistemoje galės dalyvauti tik Lietuvos komerciniai bankai bei užsienio valstybių bankų padaliniai, veikiantys mūsų šalyje. Šiuo metu veikia pusšimtis kredito unijų, kurios vienija 19 tūkstančių narių, turtas sudaro 70 milijonų litų. Išduota beveik 26 tūkstančiai paskolų. Šios unijos taip pat galėtų būti aktyvios hipotekinio kreditavimo dalyvės. Užsienio valstybėse tokia veikla leidžiama.

Komerciniai bankai daugiausiai dirba stambiausiuose miestuose su turtingesniais gyventojais. Kredito unijos aptarnauja miestelių ir kaimų, kuriuose bankai uždarinėja savo skyrius, gyventojus. Jeigu į hipotekinį kreditavimą įtrauksime ir unijas, tai jo privalumais galėtų pasinaudoti ne tik turtingiausi, bet visi Lietuvos gyventojai.