Milijardai iš bendros kišenės Pereiti į pagrindinį turinį

Milijardai iš bendros kišenės

2004-04-21 00:00

Lietuvių interesus Briuselio koridoriuose gins dešimtys pareigūnų

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvių interesus Briuselio koridoriuose gins dešimtys pareigūnų

Kiek Lietuva mokės į bendrą ES “kišenę” ir kiek gaus iš jos? Kas atstovaus Lietuvos interesams didžiulėje organizacijoje? Kaip tai bus daroma?

Dėmesys - Ignalinai

Jau šiemet Lietuvai finansinė parama iš ES biudžeto sudarys apie 1 mlrd. 580 mln. litų, o per visus ateinančius trejus metus - daugiau nei 10 mlrd. litų. Maždaug toks šiuo metu yra metinis mūsų šalies biudžetas.

ES finansinė parama vienam gyventojui per trejus metus sudarys apie 1484 litus. Pagal šį rodiklį Lietuva yra pirmoje vietoje tarp būsimų šalių narių pagal būsimos finansinės paramos balansą.

Tiesa, nuo gegužės 1-osios Lietuva taip pat pradės mokėti įmokas į ES biudžetą. Šiemet įmokos sieks 440 mln. litų, tai yra maždaug po 122 litus nuo kiekvieno šalies gyventojo. Šias įmokas Lietuva mokės kas mėnesį dalimis po 55 mln. litų.

Šiais metais Lietuva iš ES struktūrinių fondų gaus 736,14 mln. litų. Visa fondų parama Lietuvai 2004-2006 m. sudarys apie 3,1 mlrd. litų. ES finansinė parama Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui per 2004-2006 metus sudarys 1,086 mlrd. litų.

ES taip pat finansuos palengvinto tranzito tarp Rusijos ir jos Kaliningrado srities techninius klausimus - šioms reikmėms Lietuva 2004-2006 m. gaus apie 135 mln. litų.

2004-2006 metais Lietuva paramą gaus iš Europos regioninės plėtros fondo - daugiau kaip 2 mlrd. litų, iš Europos socialinio fondo - 608,41 mln. litų, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo - 424,31 mln. litų bei Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas suteiks paramos už 41,81 mln. litų.

Lietuva jau patvirtino dokumentus, kuriuose numatyta, kur ir kaip ketinama investuoti ES skiriamą struktūrinių fondų paramą. Pagrindiniai numatyti prioritetai yra socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra, žmogiškųjų išteklių plėtra, gamybos sektoriaus plėtra ir kaimo bei žuvininkystės plėtra. Kiekvienas prioritetas susideda iš kelių priemonių, tai yra konkrečių sričių, kurios galės pretenduoti į ES paramą.

Padengs didesnę dalį išlaidų

Privatus sektorius ES struktūrinę paramą galės gauti tiesiogiai. Įmonės galės gauti pinigus negrąžinamų arba grąžinamų subsidijų, palūkanų dengimo, mikrokreditų arba garantijų forma.

Numatyti ir netiesioginiai paramos teikimo būdai, pavyzdžiui, įmonės galės gauti paramą subsidijuojamų paslaugų verslui, teikiamų per viešąsias verslo paramos institucijas forma. Privačios įmonės taip pat galės dalyvauti viešojo sektoriaus įgyvendinamuose projektuose, teikdamos įrangą, paslaugas, tiesdamos kelius, statydamos objektus ir panašiai.

ES parama viešiesiems projektams gali siekti iki 80 proc. nuo visų finansuotinų projektų kaštų, o privatiems projektams - iki 50 proc. visų projekto finansuotinų kaštų. Galimos išimtys smulkiam ir vidutiniam verslui - iki 65 proc., tačiau stambioms įmonėms parama negali būti didesnė kaip 35 proc.

ES fondų lėšomis galima padengti ne visas, o tik tam tikras išlaidas - statinių statyba ir renovacija, tai yra esminė rekonstrukcija, o ne remontas. Į tas pačias padengiamas išlaidas taip pat įeina įrangos įsigijimas, montavimas ir instaliavimas, programinės įrangos kūrimas, plėtra ar įsigijimas, mokymai ir konsultacijos, rinkodaros priemonės, dalyvavimas parodose, žemės įsigijimas. Pastaruoju atveju bus padengiama tik tada, jeigu tas pirkimas susijęs su projekto įgyvendinimu. Be to, bus padengiama ne daugiau kaip 10 proc. visų išlaidų žemei įsigyti.

ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšos gali sudaryti net iki 100 proc. projekto išlaidų, tačiau pirmenybė bus teikiama tiems projektams, prie kurių įgyvendinimo bus įsipareigota prisidėti nuosavomis lėšomis.

Informaciją apie tai, kaip gauti lėšų iš ES fondų, galima rasti beveik visose valstybinėse institucijose, dirbančiose su ūkiniais subjektais.

Komisijoje dirbs D.Grybauskaitė

Po gegužės 1 dienos ES bus 25 valstybės. Lietuva yra viena mažiausių šalių, dalyvaujančių šioje organizacijoje. Todėl pabrėžiama svarba, kaip bus atstovaujama Lietuvos interesams ES struktūrose, kad ji nebūtų nuskriausta.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės-narės, dalyvaus priimant bendrus ES sprendimus. Kiekvienos valstybės įtaka Sąjungai skiriasi ir priklauso ne tik nuo oficialių sprendimų priėmimų procedūrų, tačiau taip pat ir nuo diplomatinių gebėjimų, pačios valstybės pastangų, sugebėjimo vykdyti lanksčią politiką, taip pat sudaryti įvairias koalicijas.

Teisės aktų projektus ES pateikia Europos Komisija (ją būtų galima vadinti vyriausybe). Į ją kiekviena valstybė skiria po vieną komisarą. Jau nuo gegužės Europos Komisijoje dirbs ir Lietuvos atstovė. Vyriausybė į mūsų šalies eurokomisaro postą pasiūlė finansų ministrę Dalią Grybauskaitę. Lietuvos atstovei Europos Komisija pasiūlė dirbti kartu su švietimo ir kultūros klausimus kuruojančia komisare.

Lapkritį darbą pradėsiančioje naujos sudėties Europos Komisijoje naujai paskirti komisarai turės veiklos sritis, už kurias bus atsakingi. D.Grybauskaitė turėtų dirbti ir naujos sudėties Komisijoje.

ES Taryba priima teisės aktus, kurie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Joje kiekvienai valstybei atstovauja ministro lygio atstovas. Tačiau valstybių narių galios Taryboje skiriasi, priklausomai nuo turimų balsų skaičiaus. Sprendimai kai kuriose srityse, pavyzdžiui, mokesčių, priimami vieningai, tačiau kitose srityse taikoma kvalifikuotos daugumos sistema, kuri susideda iš trejopo balsų skaičiavimo.

Lietuva Taryboje turės 7 balsus. Palyginimui - Vokietija turi 29 balsus, Austrija 10, o Latvija tik 4 balsus. Tam, kad teisės aktas būtų patvirtintas, reikia, kad ne mažiau kaip du trečdaliai valstybių narių atiduotų 232 balsus iš 321 galimo balso. Tačiau bet kuris Tarybos narys gali pareikalauti, kad būtų apskaičiuota, ar už teisės akto priėmimą balsuojančios valstybės atstovauja 62 proc. bendrijos gyventojų skaičiaus. Jeigu šis kriterijus nepatenkinamas, teisės aktas laikomas nepriimtu.

ES Konstitucijos projekte numatyta aiškesnė balsavimo sistema, tačiau jai įnirtingai priešinosi Ispanija ir Lenkija, siekiančios išlaikyti nepagrįstai dideles balsavimo galias, todėl neaišku, koks bus galutinis susitarimas. Pagal Konstitucijos projektą Lietuvos balsavimo galios iš esmės nesikeičia. Konstitucija turėtų būti priimta šiemet.

Daugiau kaip 200 atstovų

Europos Parlamento nariai yra renkami visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose. Rinkimai vyksta visose ES valstybėse vienu metu.

Lietuvoje bus renkama 13 Europos Parlamento narių, ir rinkimai įvyks birželio 13 dieną. Rinkimai vykdomi pagal proporcinę rinkimų sistemą, kai balsuojama už partijų sąrašus. Iš viso Europarlamente po ES plėtros bus 732 nariai. Europos Parlamentas priima bendro pobūdžio visoms ES narėms privalomus sprendimus.

Lietuva taip pat deleguos savo teisėjus į Teisingumo teismą ir Pirmosios instancijos teismą. Teisingumo teisme Lietuvai atstovaus iki šiol Europos Žmogaus teisių teisme teisėjavęs Pranas Kūris, Pirmosios instancijos teisme - Vilenas Vadapalas, kuris dabar vadovauja Europos teisės departamentui.

Lietuva taip pat turės savo atstovus Ekonominių ir socialinių reikalų komitete bei Regionų komitete.

Taigi nuo narystės ES pradžios Lietuvos verslo, savivaldos, profesinių ir kitų struktūrų atstovai turės nemažai galimybių daryti įtaką ES sprendimų priėmimui.

Audito rūmai atlieka ES finansinės veiklos auditą. Juose Lietuvai atstovauti bus paskirta Irena Petruškevičienė, ji šiuo metu yra bendrovės “PricewaterhouseCoopers” administracijos vadovo pavaduotoja ir audito skyriaus vadovė.

Visoje ES valdymo sistemoje dirbs dar daugiau kaip du šimtai Lietuvos atstovų. Visi jie, pasak Vyriausybės kanclerio pavaduotojo ES reikalams Petro Auštrevičiaus, gali būti vadinami Lietuvos interesų gynėjais arba proteguotojais.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų