Kova dėl ES milijardų nerimsta Pereiti į pagrindinį turinį

Kova dėl ES milijardų nerimsta

2005-12-07 00:00

Lietuvos ambasadorius prie ES atmeta kaltinimus, kad Bendrijos naujokės nesugeba panaudoti duodamų lėšų, todėl dotacijos neva turėtų būti mažinamos

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvos ambasadorius prie ES atmeta kaltinimus, kad Bendrijos naujokės nesugeba panaudoti duodamų lėšų, todėl dotacijos neva turėtų būti mažinamos

Europos Sąjungos diplomatijos žinybų vadovai šiandien renkasi į Briuselį, kad bandytų rasti sutarimą dėl Bendrijos 2007-2013 metų finansinės perspektyvos. Bet dauguma ES užsienio reikalų ministrų į Belgijos sostinę atvyksta niūrūs, nes nėra patenkinti Sąjungai pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos pasiūlymu sumažinti Bendrijos biudžetą, taigi - ir išmokas naujųjų jos narių, įskaitant ir Lietuvą, vystymuisi. Kartu ministrai susimąstę dėl to, ką galėtų pateikti vietoje Londono pasiūlymų.

Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovas ambasadorius Rytis Martikonis interviu “Kauno dienai” pripažįsta, kad sutarimą rasti bus itin sudėtinga ir nesiryžta prognozuoti, ar ministrai bei kitą savaitę į Briuselį susirinksiančios ES viršūnės patvirtins pagrindinius Bendrijos 2007-2013 metų finansinius rodiklius.

Yra gerų ir blogų dalykų

- Pasirodžius pranešimams apie Didžiosios Britanijos siūlymus 10 procentų sumažinti ES biudžetą, Lietuva labai ryžtingai pareiškė neketinanti jiems pritarti. Dabar Londonas detalizavo savo siūlymus, kartu su “botagu” pasiūlydamas ir “saldainį” - lengvatines sąlygas panaudoti europietiškiems milijardams. Ar tie pasiūlymai mums bus priimtini?

- Visada reikia įvertinti visumą. Pirmadienį vakare Londono pateiktas siūlymas susideda iš trijų dalių. Pirma, ES biudžetas turėtų būti sumažintas dešimtadaliu. Antra, Didžioji Britanija atsisako dalies savo kompensacijos iš ES biudžeto. Trečia, ES naujokėms suteikiamos lengvatos panaudojant europietiškas lėšas.

Šiame pasiūlyme yra ir gerų ir blogų dalykų. Biudžeto mažinimas mums, aišku, nėra prie širdies. Bet lygia greta turime įvertinti ir kitus pasiūlymus, kurie santykinai bent šiek tiek padidina išmokas naujokėms.

- Tad kaip reikėtų vertinti tą visumą?

- Pateiktų pasiūlymų analizė vis dar vyksta. Lietuvos užsienio reikalų ministras, kaip ir dauguma jo kolegų, į susitikimą Briuselyje atvyksta mąstydamas apie tuos pasiūlymus. Turime įvertinti visas aplinkybes, nes tebevyksta derybų procesas. Derybose yra visko - ir kietos pozicijos demonstravimo, ir nuolaidų.

Alternatyva tokia - arba susitariama dabar, arba susitarimo vis dėlto nėra.

ES vadovaujamasi principu “nieko nesutarta, kol nieko nesutarta”. Todėl negalima sakyti, kad britų pasiūlymai yra galutiniai. Jie gali labai smarkiai keistis. Yra įvairių galimybių: pakeisti biudžeto sumažinimo procentą, padidinti arba sumažinti Didžiosios Britanijos atsisakomos kompensacijos dalį, patvirtinti dar liberalesnes ES lėšų panaudojimo taisykles.

Negalime sakyti, kad Londono pasiūlymai priimtini absoliučiai daugumai ES narių. Mums, aišku, skaudžiausias yra biudžeto “nukirpimas”. Tuo tarpu kai kurioms vadinamosioms senosioms ES narėms nepatinka pinigų sumažinimas kaimo plėtrai. Dar kitoms nepriimtina tai, kad naujokėms gali būti nustatytos kai kurios lengvatos.

Tad olandų, ispanų, graikų, taip pat čekų, vengrų ir kitų valstybių užsienio reikalų ministrai, nekalbant jau apie mūsiškį, tikrai turės ką pasakyti šio susitikimo, dar neoficialiai vadinamo “konklava”, metu.

Beje, priminčiau vieną “auksinę” Briuselio taisyklę. Jeigu pateikus pasiūlymą kokiu nors svarbiu klausimu yra labai daug patenkintųjų arba visi nepatenkinti, vadinasi, pataikyta į viduriuką tarp įmanomo ir neįmanomo.

- Ar tai reiškia, kad britai pataikė į viduriuką ir jų pasiūlymai greičiausiai bus patvirtinti kaip kompromisas?

- Taip niekas nesako. Deryboms dar daug vietos ir laiko. Negalima pasakyti, kad Londono siūlymai yra lemiami ir nekintami.

Ignalinos ir Kaliningrado klaustukai

- Kodėl turi būti taip skubama susitarti jau dabar? Gal vertėtų palaukti, kol nuo Naujųjų metų ES pradės pirmininkauti Austrija, kuri galbūt pateiks geresnį kompromisą?

- Lengva pasakyti, kad gal dar atidėkim to klausimo sprendimą. Mano nuomone, laukimas iki kovo ar balandžio nieko nepakeis. Jeigu dabar - ministrų susitikime šiandien ar kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime - nebus susitarta, kas gali pasikeisti per ateinančius kelis mėnesius?

Skubėti verčia ir tai, kad biudžetinės perspektyvos įgyvendinimui reikalingų reglamentų bei šimtų kitų teisės aktų priėmimas užtrunka ne vieną mėnesį. Tam irgi reikia palikti gerokai laiko iki 2007 metų pradžios.

- Jeigu ES biudžetas bus sumažintas, ar tai reiškia, kad Lietuva specifinėms reikmėms - Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui ir rusų tranzitui į Kaliningradą finansuoti - irgi gaus mažiau, nei tikimasi?

- Į tą klausimą kol kas nėra atsakymo.

Tvirtinant finansinę perspektyvą 2007-2013 metams bus patvirtinti tik bendri pinigai, neskirstant jų į grupes. Tuo tarpu IAE uždarymo ir Kaliningrado problemos yra specifinės išlaidų grupės, kurios bus tikslinamos vėliau.

Bet aš manau, kad ir ES, ir Lietuva laikysis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų Ignalinos jėgainės ir Kaliningrado klausimais. Tokią prielaidą man leidžia daryti mūsų Stojimo sutartyje įrašyti įsipareigojimai, kad Lietuva atlieka tam tikrus darbus, o ES juos atitinkamai finansuoja.

Aiškumo dar nėra

- Vienas argumentų mažinti ES išmokas naujokėms yra kaltinimai, kad jos nesugeba laiku ir efektyviai panaudoti duodamų lėšų. Pavyzdžiu pateikiama Lenkija, kuri iki šiol panaudojo tik vos dvidešimtąją dalį ES suteiktų pinigų. Argi toks argumentas nėra logiškas?

- Mes nesutinkame su tokiu argumentu. Tą labai aiškiai pasakė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, praėjusią savaitę Taline susitikęs su britų premjeru Toniu Bleru.

Negalima spręsti apie ES lėšų tinkamą panaudojimą ar nepanaudojimą tik iš pusantrų metų trunkančios narystės. Dauguma projektų yra ilgalaikiai, lėšos jiems finansuoti panaudojamos dalimis. Juk jeigu kelio tiesimui ES skiria 80 milijonų eurų, bet pats kelio tiesimas užtrunka trejus ketverius metus, visiškai natūralu, kad šiemet bus panaudota tik 20-30 mln. eurų, tai yra tik dalis europietiškų pinigų.

Žinoma, Lenkijoje tam tikrų problemų su lėšų panaudojimu vis dėlto yra. Tai didelė šalis, ten ir projektai labai dideli, tad sunkumų visokių atsiranda.

Bet Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atveju kalbėti apie nepakankamą pinigų panaudojimą tikrai negalima. Vertinant tai, kaip mes naudojome dar prieš įstojimą į ES iš šios Bendrijos biudžeto gaunamas lėšas, galime drąsiai sakyti, kad problemų beveik neturime.

- O kaip dėl įspėjimų, kad aplinkosaugai skirtų pinigų vis dėlto nesugebame panaudoti?

- Šioje srityje, reikia pripažinti, tam tikrų problemų yra. Bet aš visada tikėjau ir tikiu, kad sugebėsime pasiimti iš aplinkosaugai skiriamų pinigų pakankamai daug ir galėsime juos tinkamai panaudoti.

- Vis dėlto, kiek tikimybės, kad šiandien arba kitą savaitę jau matysime patvirtintą ES finansinę perspektyvą?

- Šiandien šias galimybes vertinčiau kaip 50/50. Taigi aiškumo dar nėra. Bet kiekviena diena atneš naujienų, kurios leis koreguoti šį santykį.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų