Gausus šių metų derlius valstiečiams žada nemažai rūpesčių

Šaltas ir gana ilgas pavasaris bent porą savaičių “nutempė” javapjūtės pradžią. Pernai šiuo metu valstiečiai jau pjovė žieminius miežius, o dabar ir pastarieji dar nesubrendę. Tačiau svarbiausiam metų darbui kaime deramai nepasirengta. Nesutarimų ir prieštaravimų, ypač tarp derliaus pardavėjų ir supirkėjų šiemet, atrodo, bus net daugiau.

Džiaugsmas virsta nerimu

Nuo seno valstietį visada džiugino gražiai atrodantys laukai, svarios, gausų derlių žadančios varpos. Šiemet kaip tik tokie - gero derliaus - metai. Žemės ūkio rūmų agronomas dr. Algirdas Aleksynas tvirtino, kad Lietuvoje tikimasi prikulti 2,5-2,6 milijono tonų grūdų. Ypač gražiai atrodo kviečių pasėliai, kurie žada paberti po 3,7-4 tonas grūdų iš kiekvieno hektaro. Pagal deklaruotus kviečių pasėlius galima spręsti, kad į aruodus bus supilta apie milijoną tonų grūdų. Būtų džiugu, jeigu nežinotume, kad iš tokios javų jūros mūsų malūnininkai vidaus rinkos poreikiams sunaudos vos pusę. Koks likimas laukia apie 400 tūkst. tonų maistinių kviečių pertekliaus?

Jau kelinti metai ir mūsų krašte taikomas vadinamasis intervencinis javų supirkimas. Šiam darbui buvo sukurta Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jau pats pavadinimas sako, kad agentūra privalo reguliuoti, o tiksliau, išlaikyti atitinkamą kainų lygį, kad, pasinaudojant valstiečiams nepalankia situacija, grūdų (anksčiau agentūra supirkdavo ir kitą produkciją - pieno miltus, sūrius) kaina neperžengtų numatyto minimumo.

 Anot A.Aleksyno, pernai agentūra iš esmės supirko visus perteklinius grūdus. O šiemet numatyta supirkti tik 130 tūkstančių tonų - beveik dvigubai mažiau. Tuo tarpu kviečių deklaruoti pasėliai šiemet 73 tūkst. ha didesni. Aišku, susidarys ir didesnis grūdų perteklius.

Tokie faktai perša mintį, kad kris supirkimo kainos. Žemės ūkio rūmų duomenimis, pirmos klasės kviečių kaina vidaus rinkoje bus ne didesnė kaip 350-360 litų, o antros klasės - 20-30 litų mažesnė. Tokia kaina nepadengia auginimo išlaidų. Tiesa, pagal intervencinius supirkimus, agentūra už pirmos klasės kviečių toną įpareigota mokėti po 400 litų. Bet tokių laimingųjų bus nedaug. Dar nežinia, ar gamtos sąlygos šiemet leis išauginti daugiau tokios klasės grūdų.

Europos Sąjungos šalyse šiemet nustatyta intervencinė visų grūdų kaina vienoda - po 350 litų už toną. Ten rinkos reguliavimo agentūros įsijungia į rinką tada, kai tik kainos nukrenta žemiau intervencinių. Tokiu būdu palaikomos grūdų rinkos kainos ir valstiečių pastovesnės pajamos. Kodėl nepasinaudojama Sąjungos, kurioje kitąmet atsidursime patys, patirtimi?

Supirkimo slenksčiai

Pernai Vyriausybė buvo paskelbusi konkursą intervenciniams grūdų supirkimams per rinkos reguliavimo agentūrą. Privatūs elevatoriai jame dalyvauti vieningai atsisakė. Tik vienintelė valstybinė akcinė bendrovė “Jonavos grūdai” sutiko su savo steigėjų pasiūlymais. Todėl Jonavoje sezono metu kaipmat ištįso kilometrinės automobilių eilės, nes čia nelaimingi valstiečiai derlių pradėjo vežti iš visos Lietuvos. Privačios bendrovės siūlė mažesnę supirkimo kainą. Tiems, kuriems į Jonavą buvo pernelyg toli, vežė privatininkams ir taupė brangų darbymečio laiką ir pinigus už samdytą transportą.

Žemės ūkio rūmai ir Grūdų augintojų asociacija Vyriausybei išsiuntė pareiškimą, kuriame nesutinkama su numatyta supirkimo tvarka. Kaip minėta, agentūra šiemet supirks beveik perpus mažesnį grūdų kiekį, todėl prisiėjo labai “trupinti” pardavimo kvotas, kurias paskirstė pagal pasėlių plotus. Dabar kiekvienam kviečių pasėlių hektarui iš kvotos tenka tik 435 kilogramai grūdų.

Smulkesnius ūkininkus savotiškai pančioja ir tai, kad agentūra grūdus supirks tik tada, jeigu atveši ne mažiau kaip 40 tonų maistinių pirmos ir antros klasės kviečių. Padidinta kaina tokius praktiškai galės parduoti tik pasėjusieji ne mažiau kaip 92 ha pasėlių ir iš jų prikūlusieji maždaug po 4 tonas grūdų. Pagal sėjomainos reikalavimus, bendras grūdų ūkio dydis tokiu atveju turėtų sudaryti apie 400 ha. Kiek tokių ūkininkų yra? Tiesa, valdininkai iškart pasakys, kad smulkieji gali susikooperuoti ir bendrai “sulipdyti” reikalaujamą grūdų kiekį. Tačiau dėl įvairių priežasčių valstiečiai neskuba kitiems patikėti savo turto. Net kaimyno sandėlyje mažai kas sutinka grūdus pilti. Geriau jau, kad ir su dideliais nuostoliais, supirkėjams veža tiesiai iš lauko.

Sandėliai tušti - sandėlių trūksta

Tik maža dalis stambesnių Lietuvos ūkininkų turi savo sandėlius ir grūdų džiovyklas. Todėl dauguma stengiasi tiesiai iš kombaino bunkerio derlių vežti į supirkėjų aruodus. Javų išvalymas, išdžiovinimas ten gana brangiai kainuoja. Pasitaiko, kad prastų grūdų supirkimo kaina neviršija sandėliavimo, džiovinimo ir valymo išlaidų. Todėl dalis stipresnių ūkininkų žūtbūt, net imdami paskolas ar gavę tarptautinių organizacijų paramą, stengiasi pasistatyti savo sandėlius ir džiovyklas. Susidaro ekonomiškai labai nenaudinga situacija: elevatoriuose džiovyklų yra, jos neefektyviai išnaudojamos, o statomos vis naujos.

Tokių metų, kokie buvo pernykščiai, pasitaiko retai. Neregėti karščiai grūdus išdžiovino tiesiog laukuose. Sunku tokio oro tikėtis šiemet, todėl džiovyklos gali būti labai apkrautos. Tokiu atveju už elevatoriaus vartų sparčiai ilgėja automobilių virtinės.

Šių metų derlių bus galima vežti į licencijuotus sandėlius. Tokiuose užstatyti grūdai leis valstiečiams gauti trumpalaikių paskolų. Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo tarybos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas džiaugiasi, kad pagerės atsiskaitymai, valstiečiai už įkeistus grūdus galės greičiau gauti apyvartinių lėšų, kreditų, kurių dalį kompensuotų specialus fondas. Jam šiemet numatoma skirti 3 milijonus litų. Tokie sandėliai sėkmingai veikia kitose valstybėse. Tačiau Lietuvoje 6,5 tūkstančio tonų talpyklą norą įregistruoti kol kas pareiškė tik AB “Tauragės grūdai”.

Žemdirbiai nepatenkinti dideliais sandėliavimo paslaugų įkainiais. Pavyzdžiui, supirkimo agentūra perdirbėjams vien už kiekvienos tonos grūdų priėmimą įsipareigojusi mokėti po 7 litus. Tai kažkoks savotiškas abonentinis mokestis. Specialistų nuomone, tai nerealiai didelės ir neaiškios išlaidos, kurios padengiamos iš Kaimo rėmimo fondo. Taip eilinį kartą valstiečiams skirti pinigai patenka į supirkėjų ir perdirbėjų kišenę.

Pasaulio grūdai

Tarptautinė grūdų taryba praneša, kad šį sezoną bus prikulta 573,2 milijono tonų kviečių. Tai 9 milijonais tonų mažiau, nei buvo planuota gegužės mėnesį. Tai įvyko dėl užsitęsusios sausros Rusijoje bei Pietryčių Europoje. Rusijoje prognozuojamas tik 70 mln. tonų javų derlius, nes žuvo daug žieminių pasėlių, o pavasarinė sėja dėl šalto oro buvo gerokai pavėluota. Prognozuojama, kad pasaulyje bus suvartota 597 mln. tonų kviečių - 24 milijonais tonų daugiau nei laukiamas derlius.

Net vadinamajame grūdų aruode - Ukrainoje - šiemet prognozuojamas kur kas menkesnis derlius, todėl ten kyla supirkimo kainos. Apie tradicinį kviečių eksportą negalvojama. Atvirkščiai, Ukrainoje šiemet žadama apie 4 milijonus tonų kviečių importuoti. Iš kaimyninių valstybių tik Baltarusija iki 100 tūkst. tonų žada didinti maistinių rugių eksportą į Rusiją bei Ukrainą. Baltarusijoje šiemet planuojama prikulti apie 6-6,5 milijono tonų javų. Tai beveik 2 milijonais tonų daugiau, nei užauginta praėjusiais metais.

Šiame kontekste atsiveria neblogos rinkos galimybės Lietuvai. Kitas klausimas, kaip jas pavyks išnaudoti. Ypač kasmet didžiulių nuostolių patiriančiai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.