Indėliai šalies bankuose pasiekė 44,3 mlrd. litų ir patvirtino verslo bei gyventojų baimę investuoti. Net vasarą gyventojai mieliau taupė nei leido sau paišlaidauti kelionėms.

Rekordiniai skaičiai

Šių metų liepa puikiai iliustravo besitęsiančią indėlių krizę, kaip sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis pabrėžė, kad krizė yra netipiška. Anot jo, indėlių bankuose netrūksta, atvirkščiai – jų net per daug.

S.Kropo teigimu, liepą bendrasis indėlių portfelis pirmą kartą šalies bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų. Per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 mln. litų ir siekė 53,9 mlrd. litų.

Nors šie skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti kaip pavojaus pranašai, S.Kropas pabrėžė, kad verslui jie reiškia grėsmingą žinią. Anot jo, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tokia situacija, anot jo, tęsiasi jau trejus metus.

"Bankai turi krūvą "trumpų" pinigų, kuriuos laikyti yra brangu, nes didelio trumpalaikių pinigų poreikio rinkoje nėra. O ir numatomi reguliaciniai aktai verčia mažinti terminų neatitikimo riziką. Sveikas protas sako, kad bankai turėtų būti suinteresuoti daugiau skolinti ir ilgesniam laikui", – sakė jis.

S.Kropas pabrėžė, kad bankams visiškai nenaudinga kaupti klienų pinigus niekur jų neįdarbinant. Taigi esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų.

Bijo investuoti

Kreditų paklausą ir reguliacinę aplinką lemia nepalanki situacija ES, tačiau, S.Kropo teigimu, kai kurie dalykai priklauso ir nuo vietos politikos: "Bankai nurodo, kad esama teisinė ir jų kreditavimo veiklos aplinka veikia tarsi apynasris, stabdantis laisvų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Todėl aišku, kad politinio ciklo pradžia yra laikas atsakingoms institucijoms ieškoti galimybių išsiveržti iš užburto rato."

S.Kropas pabrėžė, kad šias objektyvias problemas papildo ne mažiau bankų klientams svarbus subjektyvus veiksnys – nuolatinės diskusijos apie niūrias pasaulio ekonomikos perspektyvas. Jo teigimu, tai nuo investicijų atbaido ir verslą, ir gyventojus.

"Lietuvoje vasarą ši diskusija įgavo gal net šiek tiek groteskiškų bruožų, nes viešai susikirto verslininkų ir ekonomikos teoretikų nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijų. Atrodo, kad teoretikai laimėjo, o verslininkų optimizmas prigeso", – sakė jis. Todėl, anot S.Kropo, natūralu, kad svarstymai apie niūrią ateitį daugelį bankų klientų verčia susimąstyti apie santaupas juodai dienai ir pamiršti plėtros planus.

Mieliau taupo

Šių metų liepą gyventojų einamosios sąskaitos pasipildė 94,1 mln. litų, o terminuotųjų indėlių sąskaitos – 27,1 mln. litų. Sumos neįspūdingos, tačiau pinigų taupymo tendencija vasaros atostogų laikotarpiui nebūdinga – paprastai vasaros malonumams bei kelionėms gyventojai nepabijodavo ir paišlaidauti. Todėl šiemet, anot S.Kropo, peršasi išvada, kad bankų klientai veikiau taupė nei išlaidavo. Tą patį byloja ir pokyčiai vartojimo paskolų rinkoje.

"Atsargumas ir nerimas dėl ateities jau keletą metų yra nuolatinė nekilnojamojo turto rinkos būsena, tad šioje rinkoje ypatingų pokyčių vasara neatnešė. Naujų paskolų būstui suma jau maždaug metus svyruoja – ji siekia šiek tiek daugiau nei 100 mln. litų per mėnesį, ir liepa nebuvo išimtis – ši suma buvo 113,8 mln. litų. Judėjimas vyksta, tačiau labai aktyviu jo niekaip nepavadinsi", – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.