Po ilgų ginčų ir diskusijų Seime priimtas Šilumos ūkio įstatymas  

Pabrangusi energija per žiemą gerokai ištuština centralizuotai šildomų butų savininkų kišenes. Todėl dar praėjusiais metais Seime buvo siūlomas įstatymo projektas, kuris reglamentuotų šilumos ūkio valstybinį valdymą, subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius, atsakomybę. Vos šią opią problemą pajudinus, paaiškėjo, kad šie klausimai labai painūs, o suinteresuotų pusių interesai aiškiai nesutampa. Iš senojo projekto, kaip sakoma, neliko akmens ant akmens. Po to pateiktas naujas projektas, kuris susilaukė apie tris šimtus atsiliepimų - pasiūlymų, pataisymų, net protestų.  

Nesutaria bendraminčiai  

Užvakar Šilumos ūkio įstatymą palaikė beveik trečdalis visų Seimo narių, nes iš dalyvavusių posėdyje “už” balsavo 60. Opozicija projektą sutiko priešiškai, ir tai nieko stebėtino. Tačiau ir politinės koalicijos, kuri sudaro daugumą, atstovai minėtą dokumentą taip pat vertino nevienareikšmiai. Pavyzdžiui, socialdemokratas Bronius Bradauskas pareiškė, kad šis įstatymas bene pats blogiausias iš jo priimamų, bet už jį vis tiek... balsavo, nes tikėjosi, kad kai kurios nuostatos netrukus bus pakoreguotos. Liberaldemokratų partijos Seime atstovas H.Žukauskas taip pat tikisi, kad šildymo reguliavimo ginčas dar nebaigtas. Ketinama kreiptis į Prezidentą R.Paksą, kad įstatymą vetuotų. Opozicija grasina ieškoti išaiškinimo Konstituciniame Teisme...

Rimantas Sinkevičius, Seimo socialdemokratų atstovas, mums pareiškė, kad neatmeta tokios galimybės, kad Prezidentas gali dokumentą vetuoti. Tačiau šalies vadovas tokiu atveju turės pateikti geresnius, dokumentą patobulinančius, o ne išbalansuojančius pasiūlymus.

“Toks įstatymas buvo seniai reikalingas, nes jau veikia Energetikos, Elektros energijos, Gamtinių dujų įstatymai, o šilumos tiekimo santykius reglamentuojančio dokumento nebuvo”, - sakė R.Sinkevičius ir pridūrė, kad įstatymo rengėjai stengėsi išlaikyti interesų pusiausvyrą. Tai padaryti buvo nelengva, nes savivaldybės, šilumos tiekėjai, tarpininkai ir vartotojai turi savo teisybę. Bene labiausiai “strigo” centralizuoto šildymo atsisakymo reikalai. Ypač tarp gyventojo, turinčio lėšų atsijungti iš centrinio šildymo ir sistemoje pasiliekančiojo. Įstatymas čia numato didesnes vietos savivaldybių teises ir pareigas: jos per 30 dienų privalės pareiškėjui paaiškinti, kad jo prašymas galės būti patenkintas. Tačiau savivaldybė sutikimą galės nukelti net iki poros metų. Iki tol, kol dėl pasikeitusių sąlygų atitinkamai bus perdirbtas šilumos ūkis.  

Įstatymai turi visus ginti vienodai  

Žinoma, norą atsiskirti nuo sistemos diktuoja šilumos brangumas. Tačiau naujasis įstatymas konkrečiai apie būsimas kainas nekalba. Yra ir kita medalio pusė. Kai buvo kuriamos centralizuotos šildymo sistemos, tai buvo laikoma didele pažanga, nes miestuose nustojo rūkę vietinės katilinės, šimtai kaminų - miestuose pagerėjo oras, patogiau tapo žmonėms gyventi. Pirmieji atsijungimai daugiabučiuose parodė, kad techniniu požiūriu - žingsnis atgal. Pasipylė net pavojingi kuriozai: iš butų išlindo kaimynus nuodijantys dūmtraukiai. Pasitaikė, kad apatinių aukštų gyventojai dūmus paleido į namo ventiliaciją...

Akcinės bendrovės “Kauno energija” filialo “Kauno energijos paslaugos” technikos direktorius Romualdas Bložė naująjį įstatymą taip pakomentavo: “Įstatymo priešininkai grasina, kad dokumentas prieštarauja Civiliniam Kodeksui, net Konstitucijai. Viskas dėl pasirinkimo laisvės stokos. O iš esmės tokie gina tik norinčius atsisakyti centrinio šildymo. O kas apgins pasiliekančius, kurie taip padaryti neturi lėšų? Argi neturtingieji jau ne valstybės piliečiai?”  

Atsiskyrėliai gali sugrįžti  

R.Bložė įrodinėjo, kad, atsiskyrus ir pradėjus šildytis, pavyzdžiui, elektra, dujomis, sutaupoma tik gyvenant bendrame name, nes dėl prastos namo varžos atsiskyrėlį vis tiek iš dalies šildys kaimynai. Nekalbant apie tai, kad, praėjus visoms komisijoms, gudruolis kaimynas nukrapštys nuo per savo butą einančių šildymo vamzdžių izoliaciją ir gudriai kikens iš kaimynų, taupydamas jų sąskaita. Kai kurie turi ir dar kategoriškesnę nuomonę: nori šildytis atskirai - statydinkis namą ir pamatysi, kiek viskas iš tikrųjų kainuoja.

Šilumą tvarkančios bendrovės inžinierius tvirtino, kad neseniai buvęs seminaras su vengrais, kurie, paklausus, kaip tvarkomi atsiskyrimo reikalai, nesuprato apie ką kalbama. “Juk tai bendra inžinerinė įranga, kurios negalima išbalansuoti”, - sakė. Yra liūdnai pranašaujančių, kad ateityje, kai dar pabrangs elektra ir dujos, tai atsiras prašančių sugrįžti į bendrą, kažkada taip iškeiktą sistemą.