Lietuvos šilumos ūkis iš varganos gyventojų kišenės kasmet ištraukia beveik milijardą litų  

Toks pinigų kalnas labai vilioja ne tik šilumos tiekėjus, pardavėjus, bet ir šilumos ūkio eksploatuotojus, alternatyvių prietaisų montuotojus. Prieš tokią grupę godžių institucijų bejėgio vietoje atsiduria paprastas ir dažnai savo rūpesčiuose paliktas vienišas šilumos pirkėjas.

Šiomis dienomis Seime emocingai, pagal atskirus straipsnius priiminėjamas Šilumos ūkio įstatymo projektas, kuris jau ne kartą buvo tobulintas, bet kol kas ginčams galo nematyti. Šilumos gamintojų, pardavėjų ir eksploatuotojų atstovai ir atskiri piliečiai pateikė apie 200 pasiūlymų, reikalavimų, pageidavimų.  

Gerais norais pragaras grįstas  

Šilumos ūkio įstatymas stengiasi aprėpti kuo daugiau veiklos sričių: valdymą, planavimą, šilumos tiekimą, sutartis su vartotojais, daugiabučių namų šildymo problemas, atsijungimą nuo centralizuotos sistemos, aptaria šilumos kainas, tarifus, sąnaudų apskaitą, investicijas.

Projekto priešininkai nesutinka, kad bus įteisintas praktiškai neįmanomas atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Numatoma reglamentuoti namo vidaus sistemas prižiūrinčių įmonių pareigas ir atsakomybę. Svarstoma, kaip nustatyti maksimalią paslaugų kainą, prie Ūkio ministerijos numatoma įkurti visuomeniniais pagrindais dirbsiančią Šilumos tarybą. Tokios įstatymo nuostatos sujaudino namus eksploatuojančias organizacijas, prekiautojus “alternatyvia” šilumos tiekimo įranga, kitus paslaugų tiekėjus. Keista stebėti, bet pagrindinio veikėjo - buto savininko - balsas gana silpnas.

Įstatymu norima uždrausti milžiniško turto - šiluminių trasų, kurios savo laiku buvo nutiestos beveik visuose Lietuvos miestuose - griovimą. Tai - ne fermos, dirbtuvės ir sandėliai, kurie buvo beatodairiškai sugriauti kaime. Trasų sunaikinimas sukeltų kur kas didesnių, nenuspėjamų pasekmių. Kyla ir kitas pavojus: jeigu žmonės masiškai pradėtų atsisakyti centralizuotos šilumos, tai ši sistema tikrai būtų sugriauta. Pirmiausiai vertėtų rimtai pagalvoti apie elementarią tvarką eksploatuojančiose organizacijose, kurios galėtų gerokai atpiginti bendrą centralizuotos šilumos kainą.

Specialistai tvirtina, kad sistemą reikia išsaugoti ir dėl gana greitai šalyje pasikeičiančio šilumos vartojimo balanso. Esame priversti uždaryti atominę elektrinę, kuri gamina apie 75 procentus elektros energijos. Vadinasi, pagrindinis “smūgis” teks šilumą ir elektrą gaminančioms kogeneracinėms elektrinėms. Jau suskaičiuota, kad tokiu būdu (gaminant šilumą ir elektrą) sutaupytume apie 32 procentus kuro, sumažėtų aplinkos tarša, atpigtų paslauga. Beje, tokios tendencijos numatytos Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje.  

Įteisintos vagystės  

Šaltesnė tik ką praėjusi žiema, pakilusios šildymo kainos sukėlė atsiskyrėlių nuo centralizuoto šildymo bangą. Anot specialistų, tvarkingas centralizuotos šilumos tiekimas ne tik ekologiškas, bet gali būti nė kiek ne brangesnis už kiekvieno atskirai užkurtą šildymo katilą. Taupymo rezervų toli ieškoti nereikia. Šilumą eksploatuojančios įmonės kasmet pasiima nemenką duoklę - apie 100 milijonų litų. Kas galėtų tvirtinti, kad per 12 nepriklausomybės metų senuose daugiabučiuose būtų padaryti esminiai pertvarkymai? Atvirkščiai, viskas gerokai apleista. Šilumos tinklų įmonės iš esmės kontroliuoja šilumos tiekimą tik “iki namo sienos”, o kas darosi namo viduje, lyg ir niekas neatsako.

Gyvenimo pavyzdžiai byloja, kaip šie milijonai kartais net neteisėtai išplėšiami iš vartotojų kišenės. Beveik chrestomatinis apgaulės pavyzdys - Sąjungos aikštės 11 namo Kaune “istorija”. Ją redakcijoje gana argumentuotai pateikė šio namo gyventojas Petras Višinskis. Šilumos skaitikliams leidžiama net 6 procentų paklaida, kuri paprastai būna ne namo gyventojų naudai. Tai, anot P.Višinskio, pirmoji įteisinta vagystė. Antroji - dvejus metus “negendančių” skaitiklių parodymai. Keisčiausia, kad prietaiso sugedimą turi įrodinėti patys gyventojai. Ir skaitikliai, ir jų tikrintojai priklauso tai pačiai - šiluminių tinklų - organizacijai. Jeigu gyventojams pavyksta įrodyti, kad skaitiklis tikrai apvaginėja, tai sąskaitos perrašomos tik nuo prietaiso pakeitimo datos. O kiek laiko jis “grybavo”? Tai lieka šilumos tiekėjų “teisėtas” pelnas.

Ponas P.Višinskis, atrodo, įrodė, kad dėl skaitiklio netikslumo prieš kelerius metus buvo neteisėtai prirašytos 75220 šilumos kilovatvalandės, už kurias jų namas permokėjo beveik 10000 litų. Tokią sumą moka už viso mėnesio šildymą. Tačiau energijos tiekėjai į tokias pretenzijas ilgai neatsakė, o vėliau pareiškė, kad permokėtą sumą išskaičiuos tik nuo skaitiklio netikslaus darbo nustatymo datos...  

Ginčai tęsiasi metais  

Atsisakymas nuo centrinio šildymo sistemos kartais sukelia ilgus skriaudžiamų kaimynų ginčus. Jeigu vienas butas ar kitas bendro namo vartotojas sumano, sakykim, šildytis elektra, tai automatiškai pakelia kitų šilumos vartotojų išlaidas, todėl, matyt, teisėtai reikalaujama kaimynų sutikimo.

Jau dešimtmetį nesibaigia gyventojų ginčai Šv.Gertrūdos gatvės 5 name. Dar 1993 metų pabaigoje buvęs Kauno meras A.Račkauskas šiame name įsikūrusiai parduotuvei “Dalmeta” leido atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Tiesa, meras potvarkyje tada bendrovę įpareigojo patalpose žiemą laikyti ne žemesnę kaip 10 laipsnių pliusinę temperatūrą. Kaip ir buvo galima tikėtis, pardavėjai nurodymo nevykdė. Ypač šilumą ir pinigus taupė nedarbo dienomis, tai skaudžiai pajuto virš parduotuvės šąlantys butų savininkai. Senamiesčio butų ūkio komisijos parduotuvėje rasdavo kur kas mažiau nei 10 laipsnių. Rašė aktus, bet padėtis nesikeitė: šąlančių butų gyventojai tvarkingai mokėjo už netvarkingą šildymą.

Keitėsi atjungtų nuo centrinio šildymo patalpų nuomininkai, bet padėtis nesikeitė. Miesto Savivaldybei gyventojai jau skundžia dabar kaimynus šaldančią dėvėtų rūbų parduotuvę “Dalmeta”, kuri skolinasi patalpas iš UAB “Įspūdis”... Savivaldybėje - jokio įspūdžio. Gana saliamoniškas buvo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus vedėjo A.Vaitiekūno vasario septintosios atsakymas Šv. Gertrūdos 5 namo gyventojams. Pareigūnas tvirtina, kad viršuje esančių butų šaldytojai eilinį kartą įspėti apie tai, kad laikytųsi higienos normų. O šąlančių butų savininkai savo lėšomis (Savivaldybė tam lėšų neturi) gali užsakyti namo šilumos ūkio auditą, nes kažkelinto patikrinimo metu elektra šildoma patalpa buvo 11 laipsnių ir “šilumos nuostoliai per lubų konstrukcijas turi būti artimi” projektiniam šildymui.

Iš panašių pavyzdžių galima daryti išvadą, kad atsiskyrimas nuo centrinio šildymo ramybės nesuteiks, nervų, o gal ir lėšų, nesutaupys.  

Šąli - šalk, kepi - kepk  

Kelerius metus vargsta ir neprisišaukia paslaugos tiekėjų pagalbos jau renovuoto Šiaurės pr. 75 namo gyventojai. Vienas iš jų - Algis Juozaitis į redakciją atsinešė visą pundą ilgo susirašinėjimo dokumentų. Su AB “Kauno energija”, su Savivaldybės Energetikos skyriumi, su SPAB “Kauno energijos paslaugos”, kitomis institucijomis. Dar 1999 metais žmonės maldavo sutvarkyti karšto vandens stovų sklendes, nes dėl to turėjo daug nuostolių. Taip pat bėdojo, kad kai kuriuose butuose karštis siekė iki 32 laipsnių, o kituose radiatoriai - be gyvybės žymių. Įpykę žmonės net grasino nemokėti primestus eksploatacijos mokesčius.

Prieš porą metų AB “Kauno energija” filialo “Kauno energijos paslaugos” technikos direktorius Romualdas Bložė gyventojų atsiprašė “už laikinus nepatogumus”, kurie tęsiasi iki šiol...

Šių metų vasarį kelios dešimtys Šiaurės pr. 75 namo gyventojų kreipėsi ir į Valstybinę konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybą. Dėl to, kad po namo renovacijos atšalo vadinamieji gyvatukai. Gyventojai samprotauja, kad gal kalta firma, renovavusi namą? Tačiau kodėl energijos tiekėjai priėmė eksploatuoti darbo broką? Ir vėl žmonės nesupranta, už ką imamas vamzdynų priežiūros mokestis, jeigu filialo “Kauno energijos paslaugos” darbuotojai daugiau nieko nedaro, tik pažymi šilumos skaitiklio duomenis?

Šio nelaimingo namo gyventojai paslaugos tiekėjus pavadino valstybiniais reketininkais, bet padėties tai nekeičia. Pastarųjų darbo “principas” beveik vienodas: šąli - šalk. Per karšta? Žinokis!