Svarstant ateinančių metų nacionalinį ir savivaldybių biudžetus vėl įsismarkavo ginčai dėl prioritetų  

Valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymas Seimo Ekonomikos komitete prasidėjo dar spalio pradžioje. Buvo numatyta pagrindinį finansinį dokumentą patvirtinti gruodžio penktąją. Tačiau dėl įnirtingų kautynių, kurias šiemet dar labiau kaitina rinkimų karštligė, priėmimas Seime beveik savaitei atidėtas.

Vyriausybė šį darbą siūlo būtinai užbaigti iki gruodžio vidurio, nes Kopenhagoje ES viršūnių susitikime jau būtų galima tiksliau raportuoti Sąjungos komisarams. Ten numatoma paskelbti, kurios valstybės jau pasirengusios pradėti ES sutarties pasirašymo procedūrą.

Tautos išrinktiesiems šiemet reikia išskirstyti kiek daugiau nei 11 milijardų litų (7 procentais didesnį) nacionalinį biudžetą, kuris numatomas deficitinis. Išlaidos beveik pusantro milijardo litų viršys pajamas. Tačiau dėl to jaudintis, matyt, neverta, nes kasmet numatoma gyventi ne pagal pajamas. Toks plikbajoriškas mostas, matyt, atėjęs iš istorinių laikų...

Kiek sulaužyta iečių dėl valstybės prioritetų. Kas nuginčys, kad neverta skirti geresnio finansinio pagrindo sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai, socialinėms problemos apglaistyti? Tačiau atspirties taškas prasideda nuo prioritetų prioriteto - paskirtų išlaidų krašto apsaugai. Kariškiai dabar atlaidžiai žiūri į besipešančius, nes žino: vis tiek milijardas atsidurs jų kišenėje. Tiesa, būna sunkoka, ypač metų pabaigoje, tokią krūvą pinigų racionaliai išleisti.

Pažadas, kad krašto apsaugai skirsime ne mažiau kaip du procentus bendrojo vidaus produkto, iškreipia visas pinigų dalybas. Štai kariškių poreikiai kitąmet, sako, bus tenkinami apie 11 procentų geriau, švietimo darbuotojų - perpus mažiau, o socialinės globos poreikiams pirmajame projekte buvo numatytas vos 4 procentų augimas.

Didės valdymo ir stojimo į ES išlaidos

Ne vienas politikas “išjojo” į valdžios olimpą, žadėdamas sumažinti valdymo išlaidas ir valdininkų skaičių. Gal ir stengiasi pažadukai ką nors padaryti, bet išeina kaip visada - valdymo išlaidos didėja. Kitąmet jos žada sudaryti apie 150 milijonų litų daugiau.

Kas iš valdininkų turi didžiausią apetitą? Seimo kanceliarijai norėta padidinti išlaidas 3,4 milijono litų ir per metus susidarytų 57,4 milijono litų. Vis atsiranda šmaikštuolių, kurie klausia: ar Seimo nariai rašo tik auksiniais parkeriais? Išmintis byloja, kad auksines mintis galima užrašyti ir žąsies plunksna. Žinoma, galima ir atvirkščiai... Žmonių skaičiumi lyg ir nedidelė Prezidentūra taip pat nesikuklina: norėjo 12 milijonų.

Paslaptingasis Saugumo departamentas norėjo beveik 46, STT - beveik 13, Kalėjimų departamentas - 117 milijonų litų. Tačiau yra išlaidų, kurios eilinį pilietį veja į neviltį. Pavyzdžiui, Prezidento, Seimo pirmininko, Ministro Pirmininko ir svečių apsaugai per metus buvo numatyta išleisti apie 16 milijonų litų. Apie pusmilijonį nori nuo biudžeto “atsiriekti” politinės partijos.

Nuostabą kelia ir integracijos į Europos Sąjungą programos. Štai pernai šioms reikmėms buvo skirta 35,5, šiemet - apie 40, o kitąmet net 260 milijonų litų. Žinoma, kuo artėja priėmimo diena, tuo didėja išlaidų. Iš Lietuvos reikės įdarbinti 600 - 700 naujų biurokratų. O kur dar šimtai milijonų litų ES nario mokesčio? Džiaugiamasi, kad komisarai žada nukelti keliais mėnesiais priėmimą - atitinkamai mažiau pareikalaus nario mokesčio. Tokia logika iškart atsimuša į akligatvį.

Užpykęs euroentuziastas pasakys, kad ir gausime iš Europos. Mūsų specialistai tvirtina, kad kasmet galėtume gauti ES paramos maždaug už pusę milijono eurų. “Galėtume gauti” - esminiai žodžiai, nes toli gražu ne visiems norus pavyksta įrodyti. O mokesčius sumokėti ir naujų organizacijų kūrimo išlaidas reikia padengti iškart, be jokių išlygų. Jau beveik piktu anekdotu tapusi SAPARD - kaimo rėmimo programa, apie kurią kalbama bene ketveri metai. Pirmieji pinigėliai tiems, kurie projekto įgyvendinimui sukrapštė pusę savų, pasirodė tik šiemet. Taigi formaliai lyg ir skiriama, bet pernelyg sunkiai pasiekiama. Kaip tam katinui - lašiniai kvepia, bet pernelyg aukštai pakabinti.

Trečias brolis - kaimietis

Įnirtingos kovos kasmet vyksta dėl žemės ūkio finansavimo. Reikalai pajuda tik tada, kai žemdirbiai surengia (pagrasina) protesto akcijas. Parama kaimui, švelniai tariant, nedidėja. 1995 metais valstybės biudžetą sudarė tik 4,4 milijardo litų, tačiau žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai tada buvo atseikėta 533 milijonai litų. Ateinančių metų biudžetas bus 2,4 karto didesnis, bet parama kaimui (lyginant su 1995 metais) 12,5 procento mažesnė.

Tokius apskaičiavimus pateikė Seimo narys, nepailstantis kaimo gynėjas V.Einoris. Neseniai 61,5 milijono litų kaimui buvo primesta, bet proporcijos pagal biudžeto augimą neišlaikytos. Buvo rimtų siūlymų, kad kaimui vertėtų skirti pastovų biudžeto lėšų procentą, bet tokia metodika patvirtinta nebuvo. Jos priešininkai tvirtino, kad tada neliks ką skirstyti - visi tik “pasiims” savo procentus. Tokią teisę išsikovojo tik krašto apsauga.

Valdžiai kol kas pavyksta supriešinti miesto ir kaimo interesus. Neįsigilinę, dezinformuoti žmonės kaimiečius vadina besočiais išlaikytiniais, tačiau vargu ar su jais sutiktų pasikeisti vietomis... Kaimas ypač išsigandęs dabar - prie lemtingų permainų slenksčio. Daugumai kelia įtarimą ES “premijos” už atsisakymą nuo prekinio ūkio. Kaimietis jau įpratęs, kad “po jo vėliava” nurašyti pinigai atsiduria kitų, dažniausiai žaliavos perdirbėjų ar kitų ūkį aptarnaujančių kišenėse. Reikėjo priprasti prie “trečiojo brolio” vaidmens. Tuo labiau kad ir ES valstiečiai savo būsimus partnerius “pamalonins” vos ketvirtadaliu to, ką patys iš bendro aruodo gauna.

Norėti neuždrausta

Seime įregistruota dešimtys pasiūlymų vienoje ar kitoje sferoje padidinti biudžeto išlaidas. Tačiau prieš tai reikia iš kažko atimti. “Nuskriaustųjų” rolėje dažniausia atsiduria Seimo kanceliarija, biudžeto skolos aptarnavimas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija, valstybės valdymo išlaidos. Dalis parlamentarų mano, kad nebūtina taip dosniai finansuoti Valdovų rūmų statybą ar keltuvo į Gedimino kalną įrengimą.

Iš užregistruotų dokumentų galima manyti, kad Seimo narys S.Lapėnas labai myli Jurbarko rajoną, kuriam pageidauja papildomų lėšų net pagal devynis išlaidų punktus. P.Papovas ir A.Baura tvirtina, kad reikia padidinti dotacijas Anykščių ir Zarasų ligoninių statybai. A.Butkevičius ir R.Palaitis nori 400 tūkstančių litų pridėti tvarką palaikantiems policininkams paremti. Tiek pat pinigų, bet jau Marijampolės poliklinikos statybos užbaigimui, reikalauja A.Rimas. V.Einoris siekia 1,8 milijono litų Augalų genų bankų institucijai įsteigti. Panevėžio miesto 500 metų jubiliejų primena ir tam 22,5 milijono litų prašo G.Šileikis.

Užregistruota prašymų ir iš šalies. Pavyzdžiui, Telšių vyskupijos kurija prašo 1,2 milijono biudžeto pinigų dabartiniam Žemaitės teatro remontui. AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius J.Biržiškis sako, kad jo bendrovė neišgyvens be papildomos 30 milijonų dotacijos. Ypač daug pasiūlymų, kur papildomai išleisti apie 200 milijonų litų, pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija. Kiti nori dosniau iš biudžeto paremti religines bendruomenes, genocido ir rezistencijos tyrimus, milijonus išleisti aukų palaikų perkėlimui.

Suskaičiuota, kad visų norams įgyvendinti biudžete dar papildomai reikėtų apie 1,6 milijardo litų. Tačiau per pirmąjį svarstymą, pagal pageidavimus, daugiau biudžeto lėšų paskirta viešajai tvarkai palaikyti, kultūrai. Kam dar pavyks patempti “paklodę” į savo pusę?