Baltijos šalys ir Lenkija nepraranda vilties į sausumą nukreipti Rusiją ir Vokietiją jungiantį dujotiekį.

 Rengs studiją

Šią savaitę Europos Komisiją (EK) turėtų pasiekti Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos ūkio ministrų bendras laiškas, kuriame prašoma paremti dujotiekio, tiesiamo per šias šalis, galimybių studiją. Keturios šalys tikisi įrodyti, kad sausuma vykdomas projektas galėtų tapti alternatyva planuojamam Rusijos–Vokietijos dujotiekiui „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu.

Ūkio ministras Vytas Navickas pripažįsta, kad Rusija dar prieš dešimtmetį siūlė Baltijos valstybėms ir Lenkijai prisidėti prie šio dujotiekio statybos, tačiau tuomet palaikymo nesulaukė.

„Žinoma, šis klausimas galėjo būti sprendžiamas anksčiau, tačiau dar ir dabar reikia ieškoti geriausio varianto“, – „Kauno dienai“ sakė ūkio ministras.

EK teigiamai vertino galimybę paremti trijų Baltijos šalių ir Lenkijos inicijuojamą galimybių studiją.

Pavojus gamtai

V.Navickas vylėsi, kad išnagrinėjus visą galimą trasą, galbūt būtų įvertinta, kad sausuma vykdomas projektas yra mažiau ekologiškai pavojingas, galbūt ir ekonomiškesnis.

Būtent ekologijos reikalavimai iki šiol labiausiai stabdė Rusijos ir Vokietijos iniciatyvą tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Griežtos pozicijos laikosi ne tik Estija, per kurios teritorinius vandenis turės būti vykdomos statybos, bet ir Švedija.

Rusijos–Vokietijos dujotiekio skeptikus labiausiai neramina tai, kad šį objektą ketinama tiesti 4 metrų gylyje, o dabar turimi duomenys leidžia įvertinti tik tai, kas vyksta metro gylyje. Be to, ant Baltijos dugno yra daug cheminių ginklų ir sprogmenų, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tikisi derybų

Jau anksčiau Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija pareiškė susirūpinimą, kad dabartinis Šiaurės dujotakio projektas gali sukelti ekologinę grėsmę ir negrįžtamai pakenkti Baltijos jūrai.

Tiesa, Rusija ir Vokietija iki šiol griežtai laikėsi savo projekto ir neketino atsisakyti planų dujotiekį tiesti jūros dugnu. Lietuvos ūkio ministras vylėsi, kad jeigu naujoji studija būtų palanki, galbūt tai paskatintų pagrindines dujotiekio partneres sėsti prie derybų stalo.

Pagal dabartinį projektą, 1,2 km ilgio dujotiekis „Nord Stream“, jungsiantis Rusijos Vyborgo ir Vokietijos Greifsvaldo miestus, sudarys du lygiagrečiai nutiesti vamzdynai, kurių kiekvieno pajėgumas – 27,5 mlrd. kubinių metrų (iš viso 55 mlrd. kub. m) per metus. Pirmasis vamzdynas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2010 m., o antrasis – dar po dvejų metų.

Dujotakio operatorių „Nord Stream“ valdo „Gazprom“, Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ ir įmonės BASF padalinys „Wintershall“.

Susitarimą tiesti dujotiekį Rusija ir Vokietija pasirašė 2005 metų rugsėjį. Pagrindinis statybos tikslas, kaip deklaruojama, – užtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą į Vakarų Europą.