Lietuvos inžinierių sąjunga ir Žemės ūkio technikos asociacijos nariai būgštauja, kad dėl keliais kartais sumažėjusio žemės ūkio aprūpinimo kažkada buvusi prioritetinė ūkio šaka gali bankrutuoti

Pernai iš Kaimo rėmimo fondo nutrūko parama žemės ūkio technikai įsigyti, todėl naujų mechanizmų beveik nebuvo perkama. Reorganizuotuose rajonų žemės ūkio skyriuose liko po 1-2 žmones, kurie atsakingi už tūkstančius kilometrų melioracijos griovių, kitų įrengimų priežiūrą. Šiuo metu skiriama vos penktadalis būtiniausių lėšų.

SAPARD miražai

Jau kelinti metai daug ir garsiai kalbama apie iš Europos Sąjungos ateisiančią kaimo rėmimo programą (SAPARD). Iš jos daug tikėtasi paramos įsigyjant naujos technikos. Tačiau šių ES fondų “atrakinti” faktiškai nepavyksta, o Vyriausybė jais pasikliaudama nutraukė finansavimą.

Saulius Silickas, Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriaus pavaduotojas, sako, kad pernai ir šiemet Lietuvai buvo skirta apie 100 milijonų litų, o dokumentai parengti 46 milijonams. Daugiausia paraiškų ES paramai gauti sulaukta iš Kauno apskrities (28). Likusią lėšų dalį (jeigu parengsime tinkamus verslo planus) galėsime gauti iki 2004 metų pabaigos.

Specialistai suskaičiavo, kad šių fondų lėšomis kiekviename rajone vidutiniškai galės pasinaudoti 1 - 2 žemės ūkio subjektai. Tai neįmanoma padaryti neįsiregistravusiems savo ūkio, nedeklaravusiems pasėlių ir netvarkantiems apskaitos, o smulkieji ūkininkai taip pat ES paramą matys kaip savo ausis, nes jie neturi lėšų sumokėti savo dalį. Bankai tokiems ūkininkams suteikti paskolų nerizikuoja. Žemės ūkio ekonomikos institutas suformavęs nuomonę, kad perspektyvūs tik tie ūkiai, kurie valdo po 2 tūkstančius ir daugiau hektarų žemės. Kas investuos į neperspektyvius? Taigi paramai gauti lieka tik stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurie ir be tokios pagalbos kur kas lengviau išsiverčia.

Nepasiekiama ūkininko svajonė

Lietuvos inžinierių sąjungos pirmininkas Jonas Liaukonis mano, kad parama iš Specialaus kaimo rėmimo fondo technikai įsigyti turėtų sudaryti bent 20 milijonų litų. (1998 metais tam buvo skirta 16 mln. Lt.) Šiemet šiems tikslams nesurasta nė lito. Todėl nekeista, kad, pavyzdžiui, traktorių pirkimas sumažėjo net tris kartus, visu tūkstančiu mažiau įsigyta kombainų. Tarp kitko, iš ES lėšų negalima finansuoti technikos pirkimo iš NVS valstybių.

Žemės ūkio rūmų tarybos pirmininkas Jonas Ramonas įsitikinęs, kad žemės ūkio technikos negali pirkti ir dėl to, kad pastaraisiais metais apie pusę milijardo litų sumažėjo valstiečių pajamos. Kaimo rėmimo fonde turėjo būti sukaupta 253 milijonai litų, o kaimą pasiekė vos trečdalis šių lėšų.

Inžinierių sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos nariai sutarė siekti, kad šiems klausimams parama valstybės biudžete turėtų būti įtvirtinta atskira eilute. Tai pasiekti galėtų padėti už kaimo reikalus sergantys ir juos išmanantys Seimo nariai. Posėdyje dalyvavo buvęs UAB “Biržų žemtiekimas” generalinis direktorius, dabar Seimo narys Viktoras Rinkevičius, kuris pareiškė, kad besivaikydami populiarumo nemažai Seimo narių tik žodžiais yra už kaimą, o kai reikia balsuoti dėl konkrečios paramos, tada žvalgosi, kaip jiems įsakys daryti partijos frakcijos vadovai. O šie dažniausiai mano, kad kaimo reikalai gali palaukti.

Vadovaujamės rekomendacijomis

Keista matyti, kad ir amžiumi jaunesni valdininkai labai patogiai jaučiasi, sakydami, kad tą ar aną galima daryti (arba ne), tik taip, kaip nurodyta Briuselyje. Dažnai pagalvoji: mes juk dar nesame ES nariai, tai kodėl taip vergiškai vadovaujamės rekomendacijomis, nes pagal elementarią logiką Europos komisarai mums įsakinėti dar negali. Vyresnius valdininkus galima suprasti - tokia “patirtis” giliai įstrigusi iš Maskvos valdymo laikų.

Ir šiame posėdyje iškilo “grandiozinis” klausimas: kaip sulaukti SAPARD, remontuojant sugriuvusį gyvenviečių sausinimo drenažą. Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriaus pavaduotojas Saulius Silickas pareiškė, kad iš šio ES fondo galima gauti paramos tik vandens tvarkymo projektams, o melioracijos - ne. Nors logiškai galvojant, drenažas taip pat yra vandens tvarkymo (nutekėjimo) įrenginys. Gerai, kad atsirado ministerijos valdininkas, kuris pamokė, kaip reikia sutvarkyti projektą taip, kad tilptų į ES fondų paramos rėmus. Potekstė aiški: sugebėjome apgaudinėti Maskvą, tai gal pavyks ir Briuselį?

Reikia ar nereikia?

Kažkada šaipėmės iš apleistų, piktžolėmis ir pelkėmis apėjusių Kaliningrado srities laukų. Piktinomės, kad ten kažkada buvo gražūs, drenuoti masyvai. Deja, toks pat likimas ištiko ir didelę dalį mūsų žemės ūkio naudmenų. Kitaip ir būti negalėjo, nes melioracijos įrengimams (bent išlaikyti) nesurandame lėšų, o gal ir dėmesio.

Žemės ūkio ministerijos agroserviso ir infrastruktūros skyriaus viršininkas Jonas Petrašiūnas sakė, kad Lietuvoje rajonuose turėtų dirbti bent 739 specialistai, o likę tik apie šimtą.

Šiemet labai sausi orai, net pelkėse gali nesušlapti batų. Tokiu laiku sustiprėja nuomonė, kad melioracija “nereikalinga”. Visaip siekiama atsikratyti investicijų net elementariausių įrenginių išlaikymui. Dabartinės lėšos, anot specialistų, gali padėti išvalyti tik centrinius griovius. Jau susikaupė tūkstančiai prašymų dėl sugedusio drenažo rekonstrukcijos. Dėl pinigų stokos nedirbama, nors, aišku, kad po kelerių apsileidimo metų reikės sumokėti keliskart brangiau.

Naujajame Melioracijos įstatyme norima įtvirtinti valstiečiams melioracijos mokestį. Tačiau dėl artėjančių rinkimų apie tai politikai neišdrįsta garsiau kalbėti. Žinoma, tokia išeitis logiška: naudojiesi pagerinta žeme, turi dėl to daugiau pajamų, todėl primokėk. Tačiau šiuo metu nuskurdinti ūkininkai vos sugeba susimokėti kol kas sumažintus žemės mokesčius, atsisako savo ateities - absoliuti dauguma nemoka “Sodrai”. Dar kokie 20 papildomų litų už hektarą melioracijos mokesčio - pernelyg sunki našta.

Planuotą dalį žemės mokesčio nukreipti melioracijos reikmėms taip pat pakibo ore, nes savivaldybės daug ką nuo šio mokesčio atleidžia. Išėjo taip, kad pastaraisiais metais melioracijos reikmių finansavimas sumažėjo net tris kartus ir siekia vos penktadalį poreikio. Žemės ūkio ministerijos Melioracijos skyriaus viršininkas Silverijus Dangveckas tvirtina, kad Lietuvoje melioracijos reikalai prasčiausiai tvarkomi. Latvijoje ir Estijoje jau susigriebta ir melioracijai surandama kur kas daugiau lėšų. Kada susigriebsime mes? Kai ateis liūčių metas, kai iš naujo užpelkėjusiuose laukuose patirsime milžiniškų nuostolių? Tačiau tada jau bus nelikę nei specialistų, nei įrengimų. Jau dabar kai kuriuose rajonuose nė su žiburiu nesurasi daugiakaušių ekskavatorių, kitos technikos, išsibėgioję specialistai.