Nors sunkmetis užsitęsęs, turto draudimas vėl įtraukiamas į būtiniausių išlaidų sąrašą. Vis dėlto draudikai prognozuoja, kad 2007–2008 m. lygį rinka pasieks dar po trejų ar ketverių metų.

Daugėja tik sutarčių

Draudimo įmonės, vertindamos pirmų šių metų mėnesių rezultatus, pripažįsta, kad ne gyvybės draudimo sektorius dar traukiasi, tačiau pastebimi pirmi stabilumo ženklai. Vis daugiau gyventojų ir verslo įmonių vėl prisiminė turto draudimą.

Bendrovės "BTA draudimas" duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius fizinių asmenų turto draudimo įmokos sudarė beveik 17 mln. litų – apie 18 proc. mažiau nei praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu (21,6 mln. litų). Įmonių turto draudimo įmokos tesudarė 23,4 mln. litų ir tai yra mažiau nei pusė praeitais metais pasirašytų įmokų (51,9 mln. litų).

"Tačiau stebint sudarytų fizinių ir juridinių asmenų turto draudimo sutarčių skaičių – atvirkščiai, pastebimas augimas. Nekomercinio turto draudimo sutarčių skaičius išaugo 15,5 proc., komercinio – 12 proc.", – sakė Dalia Strazdienė, bendrovės "BTA draudimas" turto draudimo specialistė.

Vengia papildomų nuostolių

Priežastis, kodėl vėl ėmė didėti klientų gretos, draudikai aiškina krize. "Žmonės per sunkmetį pasijuto nesaugūs, įvertino, kad bet kokie nenumatyti nuostoliai gali skaudžiai smogti šeimos biudžetui. Todėl gyventojai vėl pradėjo drausti savo turtą. Tačiau draudikų konkurencija taip pat paaštrėjo, tad sutarčių sudaroma daugiau, bet mažesnėmis kainomis – vidutinė įmoka mažėja. Taigi draudimo bendrovių pajamos dar traukiasi", – aiškino D.Strazdienė.

Būtent kritusios draudimo paslaugų kainos yra dar viena priežastis, sugrąžinusi klientus.

Bendrovės "Seesam Lietuva" Draudimo departamento vadovas Gytis Prevelis aiškino, kad vis daugiau gyventojų naudojasi proga įsigyti atpigusį, šiuo metu apie 200 litų kainuojantį, būsto draudimą.

"Pastebėjome, kad atsigauna ir nekilnojamojo turto pardavimas, nors pernai šioje srityje buvo štilis. Žmonės domisi galimybe įsigyti nekilnojamojo turto, bankai lengviau išduoda paskolas, nors ir ne 100 proc. būsto vertės. Toks turtas taip pat aktyviai draudžiamas", – aiškino G.Prevelis.

Nors ekspertai prognozavo, kad 2010-ieji ne gyvybės draudimo bendrovėms bus nelengvi, pirmą šių metų ketvirtį bendrovė "Seesam Lietuva" sudarė 12 proc. daugiau sutarčių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat beveik 7 proc. augo ir draudimo įmokų suma – ji pasiekė 9,28 mln. litų.

Įmokų sumos augimui daugiausia įtakos padarė dviejų rūšių – kasko ir turto – draudimas. Kasko sutarčių bendrovė sudarė 16,6 proc., o turto draudimo sutarčių – net 223,5 proc. daugiau negu per pirmą 2009 m. ketvirtį.

Vyresnės kartos įpročiai

Dažniausiai gyventojai draudžia nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei civilinę atsakomybę. "Pastebėjome, kad žmonės baiminasi vagysčių, kurių per sunkmetį padaugėja. Be to, gamtos reiškiniai – daug sniego žiemą, potvyniai pavasarį – taip pat paskatino gyventojus pasirūpinti savo turto apsauga", – teigė "BTA draudimo" atstovė.

Pastaruoju metu daugėja naujai sudaromų sutarčių. Draudikai pastebi, kad gana stabilią klientų dalį sudaro vyresnio amžiaus provincijos gyventojai, kurie dar sovietiniais laikais drausdavo namus ir jiems tai tapo įpročiu. "Kita dalis – jaunimas iki 30 metų. Jie jau suvokia, kad už savo turtą atsakingi patus ir turi pasirūpinti jo apsauga. Toks požiūris susiformavo dar ir dėl to, kad nemaža jaunų žmonių dalis būstą įsigijo už paskolas. O mažiausiai linkusi draustis vidurinė karta – 40–50 metų asmenys, kurie mano, kad jiems nieko neatsitiks ir todėl draudimui nėra ko leisti pinigų", – tvirtino D.Strazdienė.

Manoma, kad ir antrą ketvirtį bus fiksuojamas draudimo sutarčių augimas, nes šio pavasario potvynis lietuviams priminė apie turto draudimą. Taigi netrukus draudikai tikisi pamatyti dar ryškesnius stabilumo ženklus. "Tačiau 2007–2008 m. lygį pavyks pasiekti veikiausiai po trejų ar ketverių metų", – prognozavo D.Strazdienė.

Nuo užsienio atsiliekame

Edvardas Skupas, bendrovės "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius, teigė, kad Lietuvoje turto draustumas yra apie penkis kartus mažesnis nei Vakarų valstybėse.

"Užsienyje per dešimtmečius yra susiklosčiusios turto draudimo tradicijos, jis yra tapęs būtiniausia paslauga. Turto draustumas ten siekia apie 100 proc. Todėl draudimo bendrovės, siekdamos pritraukti klientų, konkuruoja ne kainos pasiūlymais, bet kurdamos kuo platesnę apsaugą turinčius turto draudimo produktus. Be to, Vakarų Europoje taip pat aktyviai draudžiami ir nekilnojamojo turto objektai, ir juose esantys daiktai", – skirtumus vardijo E.Skupas.

2009 m. viduryje bendrovės "PZU Lietuva" užsakymu "Baltijos tyrimai" atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad savo turtą yra apdraudęs kas penktas Lietuvos gyventojas. Lietuvos gyventojai pirmiausia saugo nuolat gyvenamą būstą (butą, namą ir turtą juose). Sodo pastatai, sodybos dažniau lieka neapdraustos.

Per pastaruosius penkerius metus "PZU Lietuvos" pasirašytos gyventojų turto įmokos išaugo dukart. Pvz., 2005 m. pasirašytų įmokų suma sudarė apie 55 mln. litų, o 2009 m. – 107 mln. litų. Sudarytų sutarčių skaičius augo 50 proc. – 2005 m. sudarytų sutarčių skaičius siekė 322 tūkst., o 2009 m. – 491 tūkst.

Verslas vis dar taupo

"Įmonių turto draudimas taip pat auga, pastebime, kad verslo savininkai pradeda vertinti draudimo svarbą. Vienas nesenas pavyzdys – spaustuvė apdraudė kelių šimtų tūkstančių vertės sandėlio atsargas ir po savaitės jis buvo užlietas. Pasirūpinti savo turtu buvo verta. Turto draudimo atsparumas sunkmečiui rodo padidėjusį žmonių sąmoningumą ir norą užsitikrinti savo ar įmonės turto saugumą nelaimės atveju", – komentavo "PZU Lietuvos" atstovas.

Vis dėlto "BTA draudimo" turto draudimo specialistė D.Strazdienė tvirtino, kad verslas dar daugiau nei gyventojai taupo atsisakydami draudimo paslaugų: "Net ir ilgamečiai klientai, kurie draudėsi nemažai metų, atsisako draudimo ir taip siekia sumažinti veiklos sąnaudas. Tiesa, nemažai įmonių neatsisako draudimo paslaugų, bet prašo kuriam laikui atidėti įmokos mokėjimo terminą."

Vis dėlto, atsižvelgiant į susidariusią padėtį rinkoje, didesnė dalis Lietuvos kapitalo įmonių dar linkusios skaičiuoti kiekvieną litą ir tikėdamos, kad nelaimės pavyks išvengti. Anot D.Strazdienės, įmonių turto draudimo rinkos dalis auga dėl ES fondų lėšomis finansuojamų projektų, nes jiems reikalaujama turto draudimo.

Faktai ir skaičiai

Lietuva pagal draudimo skvarbą (skvarba apskaičiuojama visų draudimo įmokų sumą padalijant iš BVP) yra viena paskutinių Europoje – 1,79 proc. Remiantis Šveicarijos perdraudimo bendrovės "Swiss Re" rinkos apžvalgos duomenimis, 2008 m. ES skvarbos vidurkis yra 8 proc. Latvijoje ir Estijoje draudimo skvarba panaši kaip ir Lietuvoje – apie 2 proc., o Lenkijoje dvigubai didesnė – apie 4,3 proc. Didžiausia draudimo skvarba ES yra Jungtinėje Karalystėje – 15 proc. Šie duomenys rodo, kad draudimo paslaugos mūsų šalyje turi didelį potencialą augti, ypač dabar, kai žmonės ima atidžiau vertinti rizikas.

Draudimo rinkoje – pagyvėjimas

Per pirmą šių metų ketvirtį draudikai pasirašė sutarčių už 361,8 mln. litų įmokų, o draudėjams išmokėjo 244,2 mln. litų išmokų. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, įmokų suma sumažėjo daugiau nei 11 proc., o išmokų suma – daugiau nei 19 proc. Kita vertus, palyginti su vasariu, kovą jau buvo pastebimas šalies draudimo rinkos augimas, siekęs beveik 13 proc., skelbia Draudimo priežiūros komisija (DPK).

Ne gyvybės draudimo rinkoje per pirmą šių metų ketvirtį pasirašyta sutarčių už 237,5 mln. litų įmokų, arba beveik 20 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Šios draudimo rinkos smukimą lėmė su transporto priemonėmis susijusios draudimo rūšys – pirmą šių metų ketvirtį buvo pasirašyta 9 proc. mažiau transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės ir 20,4 proc. mažiau kasko draudimo įmokų. O dėl pasikeitusios žemės ūkio subjektų turto draudimo įmokų kompensavimo tvarkos turto draudimo grupė pagal pasirašytas įmokas smuko beveik 37 proc.

Per pirmus tris šių metų mėnesius draudikų sudarytų sutarčių skaičius sudarė daugiau nei 1 mln., arba 9,4 proc., daugiau nei pirmą 2009 m. ketvirtį – gyvybės draudime šis rodiklis padidėjo 52 proc., o ne gyvybės draudimo rinkoje – 9 proc.