Žmonės būna linkę koneveikti miesto autobusų vairuotojus. O aš norėčiau juos apginti. Gyvenu Žvejybos uosto rajone, todėl dažnai važiuoju trečiojo maršruto autobusu. Gerai pamenu vieną šaltą žiemos rytą, kai būrys žmonių trypčiojo prie pirmosios šio maršruto stotelės. Vairuotojas suprato, kad keleiviai šąla, ir privažiavęs šiam būriui leido įlipti, nors dar nebuvo laikas važiuoti. Labai panašiai atsitiko vieną šios vasaros dieną, kai keleiviai lūkuriavo autobuso stotelėje per liūtį. Užuot laukęs, kada pagal grafiką turės atvažiuoti į pirmąją stotelę, vairuotojas privažiavo anksčiau ir leido žmonėms įlipti į autobusą. Juk stotelėje nėra kur pasislėpti. Nepamenu, kada begirdėjau nemandagų vairuotojo atsaką ar repliką. O ir senukus jie saugo kaip brangiausią krovinį. Gal prisimindami ankstesnius laikus, o gal iš perdėto rūpestingumo, senoliai skuba atsistoti, autobusui dar neprivažiavus stotelės. Vairuotojas prašo juos sėstis, bet senukai atkakliai kyla ir bando eiti prie durų. Jie nesupranta, kad atsakomybė tenka vairuotojui, jei kas nors nutinka.

Aida

Moterims davė, kas liko

Gyvename visuotinės tolerancijos laikais. Tai pasireiškia ir Klaipėdos paplūdimiuose. Neįgaliesiems įrengtas išskirtinis paplūdimys su patogumais ir specialia įranga, nudistams dvigubai išplėtė pajūrio ruožą. Bandoma teigti, kad ir moterims suteikė didesnį paplūdimį, bet, mano nuomone, tai – apgaulė. Didesnė dalis moterų paplūdimio – netikusi poilsiui, nes jūroje ties moterų paplūdimiu yra didelė duobė ir net bristi draudžiama. Ir ten, kur jos nėra, tenka į jūrą bristi per didesnių akmenukų ruožą, kur kojos sminga ir iškart labai staigiai gilėja. Pats paplūdimys – siaubingas, nes didesnė jo dalis netinkama gulinėti, šioje vietoje yra status krantas ir smėlio kalnas, kurį sunku įveikti vyresnio amžiaus moterims. Mano galva, moterims davė plotą, kuris netinkamas normaliam, tradiciniam poilsiui pajūryje. Šį plotą turėjo skirti aktyviam poilsiui, o ne moterims. Mano supratimu, moterys – diskriminuojamos.

Laima