Gyvenu pietinėje miesto pusėje ir dažniausiai apsiperku parduotuvėje „Pienė“. Man patinka čia pirkti sveriamos grietinės. Tik stebina sveriamo produkto ypatumai. Anksčiau galėdavau atsinešti savo stiklainiuką ir paprašyti, kad grietinę įvarvintų į jį. Dabar šiame skyriuje kabo skelbimas, kad grietinę pila tik į parduotuvės plastikinius indelius. Palaukite, o kaip pasaulinė kova su buities plastiku? Juk toks prekybos būdas – neekologiškas. Jei pardavėjai baiminasi, kad pirkėjai atsineš nešvarius indus, gali skelbti, kad grietinę pils tik į visiškai švarius. Jau svarstau, ar dėl ekologijos turėsiu atsisakyti šios parduotuvės paslaugų. Važiuosiu grietinės į ūkininkų turgų.

Laima

Elgėsi kaip gyvulys

Aną dieną eidama iš darbo pačiame miesto centre, ant žolyno prie pat „Viktorijos“ viešbučio, pamačiau jauną vyrą, atsisukusį į skelbimų stulpą. Būčiau jo nė nepastebėjusi, jei kitas vyras nebūtų garsiai jo baręs. Šaukė: „Ką čia darai?!“, todėl ir aš atkreipiau dėmesį ir pamačiau, kad tas jaunas vyras šlapinosi. Nenutraukdamas įžūlaus veiksmo, tas mižnius dar ir iškoneveikė jį sugėdinti bandžiusį žmogų. Tai buvo bjauri situacija, būtent tuo metu aplinkui zujo mokinukai, nes greta yra S. Dacho progimnazija ir J. Karoso muzikos mokykla. Bandau suprasti, kodėl tas vyras nenubėgo kur nors, kur tikrai būtų radęs tualetą. Man toks viešas šlapinimasis primena gyvulio elgseną.

Aldona

Gaila pėsčiųjų tilto

Kai atsirado pėsčiųjų tiltas per Dangę, buvo abejonių, ar jis reikalingas. Per vasarą pripratome prie jo. Nors žinojome, kad šis tiltas čia stovės laikinai, turėjome vilčių, kad jis liks ir per žiemą. Labai patogu buvo juo pasiekti centrinę miesto dalį ir ypač Dangės krantinę iš anapus upės. Dabar, kai vėl teks pėdinti aplinkui per visą senamiestį, bus vėl labai nepatogu. Kažin ar bus šioje vietoje kada nors panašus nuolatinis, o ne laikinas pėsčiųjų tiltas?

Indrė