Kauno tarpukario modernizmo architektūrai šiais metais gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, o ateityje ketinama siekti patekimo ir į UNESCO sąrašą. Apie šiuos Kauno miesto planus išsamiau kalba Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Marijus Panceris.

Kiek yra realu, Kaunui pristatant savo tarpukario modernizmo architektūrą, gauti Europos paveldo ženklą?

 Kauno paraiška „1919-1940 m. Kaunas – Lietuvos vartai į modernėjančią Europą“ jau yra atrinkta tarp 16 pretendentų iš 36 pateiktų projektų. Po šį mėnesį vykusių preliminarių svarstymų Europos komisijoje tampa akivaizdu, kad balandžio mėnesį vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje Briuselyje Kaunui bus įteiktas Europos paveldo ženklas.

Kodėl būtent tarpukario modernioji architektūra nominuota Europos paveldo ženklui?

Tai yra unikalus reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu.  Niekur Europoje nėra tarpukariu susikoncentravusios tiek daug moderniosios architektūros pastatų kaip Kaune, kurie būtų išsidėstę miesto centre. Kauno architektų bendruomenė jau seniai apie tai kalba, jiems tai yra įkvėpimo šaltinis, laikas tai pripažinti ir pradėti tuo didžiuotis visiems kauniečiams. Kaip Vilniaus senamiestis turi savo barokinę architektūrą, o Ryga jugend stilių, kurie įraukti į UNESCO paveldo sąrašą, taip Kaunas turi savo unikalią tarpukario modernizmo architektūrą.

Ar išties šioje srityje Kaunas yra unikalus ir išskirtinis visoje Europoje?

Taip, modernizmo architektūra tarpukariu buvo paplitus visoje Europoje, tačiau tik Kaune ji yra taip susikoncentravus ir gausi nuostabiais pastatais. Pasivaikščiokime Laisvės alėja – čia tarpukario modernizmo perlai išdėstyti kas kelis šimtus metrų: Centrinis paštas, Savivaldybės (buvusių taupkasių) pastatas, „Pieno centras“, šalia jo „Pažangos rūmai“, kitoj alėjos pusėje „Romuvos“ kino teatras, o už kampo - tautinio modernizmo puošmena - Karininkų ramovė. Dar kelios dešimtys visuomeninės paskirties bei individualių gyvenamosios paskirties namų K.Donelaičio, Kęstučio, V.Putvinskio, Maironio ir kitose gatvėse. Žinoma, nereiktų pamiršti ir to paties laikotarpio neoklasikinių Lietuvos banko bei Kauno filharmonijos pastatų. Barselonoje turistai važinėja po visą miestą, kad pamatytų Gaudi šedevrus, Kaune tarpukario architektūros įžymybes galima apeiti pėsčiomis per porą valandų, o jų skaičius yra gerokai didesnis.

Kuo patiems kauniečiams yra svarbus šis tarpukario paveldas?

Išties tarpukariu Kaunas plėtėsi sunkiu Lietuvai laikmečiu. Daugiau kaip šimtmetį buvęs carinės imperijos provincija, miestu tvirtove su žemaaukščiais namais, Kaunas tarsi ištrūko iš pančių. Tuo pat metu, okupavus Vilnių, Kaunas tapo laikinąja sostine ir čia persikėlė visas Lietuvos intelektinis, kūrybinis bei finansinis potencialas, miestas įgavo visiškai kitokį, modernų veidą. Kaunas šią galimybę augti išnaudojo maksimaliai, žengdamas iš provincialaus carinės imperijos užkampio į modernių Europos miestų gretas, tai buvo Kauno aukso amžius.

Kaip miestas turėtų prisidėti prie tarpukario architektūros paveldo išsaugojimo?

Pirmiausia visi miesto gyventojai turi suvokti, kad tai yra visų mūsų unikalus paveldas, kuriuo galime didžiuotis ir kurį turime išsaugoti. Turime ugdyti ir šviesti miesto visuomenę, kad keistųsi į paveldo sąrašus įtrauktuose namuose gyvenančių žmonių požiūris. Turėti savo nuosavybėje butą ar visą namą, pastatytą tarpukariu pagal modernizmo stilių yra prestižo reikalas, o ne tik sudėtinga našta vykdant įsipareigojimus paveldo priežiūrai. Dėl to būtinas bendradarbiavimas su šių namų valdytojais.

Kauno savivaldybė jau ne vienus metus taiko nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą remontuojamiems pastatams miesto centre. Taip pat iš savivaldybės lėšų buvo atlikti į paveldo sąrašą įtrauktų pastatų fasadų polichrominiai tyrimai. Šiemet savivaldybės biudžeto programa, pagal kurią skiriamos lėšos bažnytinio paveldo išsaugojimui, papildyta dar vienu prioritetu – tarpukario modernizmo architektūros objektais. Taigi, nuo kitų metų savivaldybės biudžete bus skiriamas finansavimas ir savininkams, tvarkantiems tarpukario modernizmo paveldo pastatus.

Siekiant, kad tarpukario modernizmo pastatai trauktų praeivių dėmesį, turime skatinti jų fasadų tvarkymą, tada apšviesti juos taip, kaip dabar vakarais yra apšviestas Kauno savivaldybės pastatas, Karo muziejus arba kaip švyti virš Kauno vienas jo simbolių - Prisikėlimo bažnyčia – taip pat tarpukario modernizmo šedevras, kurio statybos nespėjo pabaigti mūsų seneliai, bet pabaigė šiandieninė kauniečių karta.

Bet ar kauniečiams pakanka informacijos apie šių architektūros kūrinių vertę?

Dėl visuomenės švietimo labai pritarčiau mano kolegos Gedimino Banaičio idėjai ateityje įkurti Kaune architektūros informacijos centrą, kuris galėtų veikti kaip biblioteka, tyrimų centras, architektūros muziejus ir visos Kauno architektūros buveinė. Būtų puiku, jei tokio centro įsikūrimui atsirastų laisvos patalpos viename iš tarpukario modernizmo stiliaus pastatų. Miesto centre turėtų būti pakankamai nuorodų į tarpukario architektūros objektus, o prie jų pačių pastatyti informatyvūs, tinkamo formato stendai. Pagaliau reikia išnaudoti išmaniųjų technologijų bei jų programėlių teikiamas galimybes.

Ar Kauno tarpukario architektūra gali sudominti turistus?

Be jokios abejonės. Tarpukario architektūra turi tapti vienu pagrindinių Kauno turizmo produktų. Juk turime tai, ko kitur nėra. O vienas pagrindinių dalykų kelionėse dominančių turistus – architektūra, tik reikia ją populiariai pateikti. Kauno turizmo informacijos centras savo puslapyje jau pateikia pakankamai išsamią informaciją apie šiuos objektus. Nemaža reklama bus ir Europos paveldo ženklo suteikimas Kaunui. Aš pats keliaudamas į kitas šalis pasidomiu kokių ten yra objektų iš UNESCO paveldo sąrašo – tai geriausia rekomendacija.

Paminėjote UNESCO. Ar realu Kaunui pretenduoti ir į šį prestižinį pasaulinį paveldo sąrašą?

Drįstu manyti, kad taip. Manau, neturime sustoti sulaukę Europos pripažinimo, turime atkakliai siekti kad mūsų tarpukario architektūrinis paveldas būtų pripažintas bei taptų garsus ir pasauliniu mastu. Tokiam bendram darbui teigiamai nuteikia visa eilė pozityvių nuomonių šia tema, tiek Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO A.Gelūno iniciatyva, tiek Lietuvos paveldosaugos institucijų teigiamas požiūris. Taip, pretendavimas į UNESCO paveldo sąrašą įpareigoja, tačiau esame pakankami subrendusi visuomenė, kad prisiimtumėme šiuos įsipareigojimus.

Ar tarpukario architektūros paveldas įtakoja šiandieninius architektų darbus?

Neabejoju tuo. Tarpukariu Kaune kūrusių V.Landsbergio-Žemkalnio, K.Reisono, F.Vizbaro, V.Dubeneckio įtaka jaučiama ir dabar. Tai savo išsakytose mintyse pastebi bei darbuose atspindi šiandien Kaune kuriantys E.Miliūnas, A.Kančas, A.Karalius ir kiti Kauno architektai, kurie, mano manymu, yra vieni geriausių Lietuvoje.

Kaunas visada garsėjo puikiais architektais. Aš nuo pat pradžių „sirgau” už tai, kad „Žalgirio“ arena būtų statoma pagal kauniečio architekto E.Miliūno projektą. Ir ji tapo ne tik didžiuliu traukos objektu, bet ir miesto puošmena. Taip pat viliuosi, kad greitu laiku vietoj buvusio „Merkurijaus“ privatūs investuotojai pagal A.Kančo projektą pastatys pastatą, kuris pagal architekto sumanymą savo formomis atspindės kitoje Laisvės alėjos pusėje stovintį „Pieno centrą“ – mano manymu, vieną gražiausių Kauno tarpukario modernizmo kūrinių. Lygiai taip pat mane žavi ir šiuolaikinio modernizmo kūriniai – KTU Santakos slėnis, Medicinos universiteto (LSMU) biblioteka, kurių autorė yra G.Janulytė-Bernotienė arba minimalistiniai G.Natkevičiaus projektuoti individualūs gyvenamieji namai.

Lygiai kaip tarpukariu, taip ir dabar turime pasinaudoti Kauno architektų potencialu, kad miestas pabrėžtų savo unikalumą ir pateiktų save kaip tarpukario brandaus augimo natūralią tąsą.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno m. skyrių sueigos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1331915