„Žalgirio“ arena – sėkmingiausias šalies projektas

Kauno „Žalgirio“ arena skaičiuoja jau 5 gyvavimo metus. Per šį laikotarpį ji tapo nauju miestu simboliu ir didžiausiu traukos objektu. Pasak Kauno miesto tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Vyganto Gudėno, ši arena yra vienas sėkmingiausių šalies projektų per 25-erius nepriklausomybės metus.

Sutaupyta beveik 500 mln. litų

Kodėl Kaunas nusprendė pasistatyti naują ir pačią didžiausią areną ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse?

Šis projektas gimė miesto politikų ir architektų galvose dar prieš 15 metų, o jos atsiradimas buvo gana sudėtingas. Artėjant 2011 metų Europos krepšinio čempionatui, Lietuva turėjo pasistatyti 5 naujas arenas. Vienas iš miestų, kuriam reikėjo arenos, buvo Kaunas.

Siūlyta labai daug ir įvairių projektų: statyti areną Kalniečių parke ar privačiomis lėšomis šalia prekybos centro „Mega“. Atsižvelgiant į pasikeitusius Eurolygos reikalavimus, nuspręsta, kad arena neturi būti mažesnė nei 12.5 tūkst. vietų. Tuomet pastatyti ledkalnio formos areną Nemuno saloje pasiūlė prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“. Visa jų pateikto projekto vertė siekė beveik 700 mln. litų.

Visgi, arena pastatyta už 262 mln. litų. Kaip pavyko taip ženkliai sumažinti kainą?

2007 metais pasikeitus miesto valdžiai ir meru tapus Andriui Kupčinskui, projektas buvo dar kartą įvertintas. Miesto taryba apsisprendė atsisakyti itin brangaus prancūzų pasiūlymo. Juk jo vertė atitiko visą tuometinį miesto biudžetą. Tai būtų paskandinę Kauną skolose, o ateities projektai būtų neįmanomi.

Sutartis su prancūzais buvo nutraukta, o arenai statyti pasirinktas kauniečio Eugenijaus Miliūno projektas. 2008 m. rugpjūtį buvo įkasta kapsulė, rugsėjo 1-ąją pasirašyta sutartis su rangovu, o spalį prasidėjo statybos darbai.

Visgi, mano nuomone, arenos kaina turėjo būti dar mažesnė. Pagal konkurso rezultatus, rangovas įsipareigojo areną pastatyti už 169 mln. litų. Tačiau sutartyje numatėme, kad jeigu statybinių medžiagų ar kitų elementų kaina sumažės, tai atitinkamai perskaičiuosime ir galutinę sumą. Taip ir nutiko. Arbitražo teismo sprendimu arenos kaina buvo sumažinta 13 mln. litų. Deja, 2011 metais pusmetį Kaunui vadovaujant liberalui R.Mikaičiui, rangovams buvo pridėta papildomi 10 mln. litų, kuriuos mes buvome sumažinę. Kažkodėl dabar apie tai niekas kalbėti nenori.

Taip pat reikia nepamiršti, kad kartu su arena buvo parengta ir visa infrastruktūra – pastatyti du tiltai, sutvirtinta Nemuno krantinė, pakelta altitudė.  Galutinė arenai skirta suma įskaitant ir koncesijos mokestį – 262 mln. litų. Lyginant su prancūzų projektu, sutaupėme beveik 500 mln. litų.

Buvo daug nuogąstavimų dėl arenos statybų Nemuno saloje, kodėl likote prie šio sprendimo?

Taip, po ilgų svarstymų buvo nuspręsta „Žalgirio“ areną statyti miesto centre Nemuno saloje, nors kaip ir minėjote, buvo nemažai pesimizmo. Skeptikai sakė, kad arena „užkimš“ miesto centrą, „uždus“ visas senamiestis, areną paplaus, ji susmegs ir t.t.

Optimistų požiūris buvo visiškai kitoks, ir kaip parodė laikas – teisingas. Arena atgaivino Kauno Laisvės alėją, o kauniečiai turi naują kultūros ir traukos centrą, kuris yra unikalioje vietoje – Nemuno saloje.

Prakalbote apie arenos saugumą. Ką galite atsakyti tiems žmonėms, kurie abejoja juo?

Jaudintis, kad arena gali būti apsemta, visiškai nėra jokio pagrindo. Kaip ir minėjau, arenos krantinė buvo sutvirtinta ir pakelta altitudė. Dabar ji grįsta akmeniniais rieduliais. Arenos pirmas aukštas yra lygiai tokiame pačiame lygyje kaip ir kitoje Nemuno pusėje esantis Akropolis. Šiandieninė problema yra netgi priešinga - Nemuno vaga siaurėja ir senka, o vasarą matome, kaip jis dumblėja.

Dėl pastato stabilumo ir saugumo, galiu užtikrinti, kad buvo imtasi papildomų priemonių. Kiekviena pastato kolona, kurių yra trys eilės, buvo įgilinta ir išplatinta, sudėta armatūra ir išlietos didžiulės keturkampės aikštelės, todėl jos laiko tikrai stabiliai. Taip pat buvo įkaltos specialios kapsulės, kurios nuotoliniu būdu leidžia stebėti arenos pastatą. Jos parodo, ar kolona pasislinko ar sujudėjo ir t.t. Kaip matote, yra visas stebėsenos mechanizmas, leidžiantis užtikrinti maksimalų saugumą.

Kiek metų, Jūsų nuomone, arena tarnaus Kaunui?

Pagal pasirašytą koncesijos sutartį, ateinančius 25-erius metus arena priklausys Kauno „Žalgiriui“, kuris yra jos operatorius, todėl jis ir rūpinsis jos priežiūra. Vėliau arena su visa infrastrūktura sugrįš miesto savivaldybei. Po 20 metų bus atliekamas kapitalinis arenos remontas. Vis gi, kiek tiksliai ji tarnaus, sunku prognozuoti. Manau, kad arena tarnaus ne mažiau kaip 70-metė Kauno sporto halė ir tikrai sulauks 100-mečio.

Dabar arena priklauso Kauno „Žalgiriui“. Kaip ji yra išlaikoma?

Taip, Žalgirio arenoje yra legendinio Lietuvos klubo namai su visa būtina infrastruktūra – treniruočių baze, atsargine sale, specialiomis patalpomis, skirtomis sportininkams. ir t.t. Savo ruožtu, Kauno savivaldybė ne tik remia „Žalgirį“ kaip krepšinio komandą, tačiau taip pat kasmet moka apie 2.5 mln. litų arenos koncesijos mokestį. Manau, mes taip prisidedame prie „Žalgirio“ gerovės ir jo išsaugojimo.

Kalbant apie arenos pajamas, tai jas užsitikrina „Žalgirio“ vadovybė, įsipareigojusi kasmet surengti ne mažiau kaip 75 renginius. Kuo daugiau lankytojų arenoje, tuo daugiau pelno komanda turės. Viskas priklauso nuo jų. Šiandien džiaugiamės sėkmingu valdymu, arena pripažinta lankomiausia Eurolygoje, joje koncertuoja žymiausi pasaulio atlikėjai. Manau, Žalgirio arena tapo vienu iš sėkmingiausių Lietuvos projektų.

O kaip dėl arenos funkcionalumo, ar jis maksimaliai išnaudojamas?

Arena yra išties labai moderni ir funkcionali, viena geriausių Europoje. Tai sako visi, kas joje buvo, daugybė krepšinio elito žvaigždžių, taip pat ir muzikos atlikėjų. Arenos funkcionalumas taip pat yra išnaudojamas. Pažiūrėkite, kiek įvairių renginių turime – sporto varžybos, koncertai, renginiai ant išlieto ledo, net motociklai čia važinėja per supiltus smėlynus.

Galbūt yra numatyta ir arenos ar Nemuno salos panaudojimo projektų?

Taip, yra įvykęs Nemuno salos urbanistinės idėjos paieškos atviro projekto konkursas, greitu metu bus pateiktas pakoreguotas detaliojo plano projektas kauniečių svarstymui.

Kol kas saloje yra įrengti lauko treniruokliai, kuriais gali naudotis visi piliečiai. Sala yra ir bus pritaikyta kauniečių poilsio ir laisvalaikio reikmėms.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno m. skyrių sueigos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1341374

 


Šiame straipsnyje: TS-LKD inf.

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių