M. Panceris: 10 žingsnių į Kauno proveržį

Svarbiausia sritis, kurioje Kaunas turi pasiekti proveržį – tai investicijų pritraukimas. Tik užtikrinę šį augimą, sudarysime galimybes įkurti tūkstančius naujų darbo vietų, sustabdysime emigraciją, užtikrinsime miestiečių gerovę. Dauguma politikų tai supranta, tačiau negali pasakyti, kaip tai padaryti. Šie 10 žingsnių – sudaryti po ilgų diskusijų su verslo atstovais, kurie išsakė savo nuomonę, ko Kaunui reikėtų, kad jame sėkmingai vyktų verslo plėtra ir į miestą ateitų investicijos:

1. Pasitikėjimas tarp verslo ir savivaldybės. Visų pirma, siekiant proveržio investicijų srityje, būtina skatinti pasitikėjimą tarp politikų ir verslo, nes tik bendromis jėgomis pavyks sukurti verslo plėtrai palankų mikroklimatą. Būtent verslas kuria pridėtinę vertę atnešančias darbo vietas, o politikai turi sudaryti tam palankias sąlygas. Ilgai tvyrojusį nepasitikėjimą, atrodo, pavyko pralaužti 2012 m., įkūrus Kauno miesto Verslo tarybą, kuri diskutuoja dėl svarbiausių su verslo aplinka susijusių klausimų. Šiemet žengtas dar vienas žingsnis – į Kauno miesto strateginio plėtros plano darbo grupę pakviesti ir miesto verslo atstovai.

2. Aiški Kauno plėtros vizija. Tam, kad Kaunas pritrauktų naujas investicijas, jis turi turėti aiškią savo plėtros viziją, sukurtą ne savivaldybės klerkų kabinetuose. Jos metmenis turėtų pateikti Kauno politikos, verslo ir mokslo lyderiai, miesto bendruomenė kartu su savivaldybe, nekilnojamojo turto vystytojais, architektais. Visi bendrai turi kristalizuoti miesto plėtros viziją. Tik tada ji bus visuotinai pripažįstama ir jos bus siekiama bendromis pastangomis.

3. Kaunas – Baltijos šalių technologijų centras. Turime kažkuo išsiskirti globaliame pasaulyje ir būti unikalūs. Privalome parodyti tarptautinėms kompanijoms kuo mes esame įdomūs, ką turime geriausio ir ambicingai tai įvardinti. Esame Baltijos šalių technologijų centras, nes turime stipriausią technologijų universitetą Baltijos šalyse, gilias pramonės tradicijas, o dabar Kaune atsidarė ir veikia net trys mokslo ir technologijų centrai – „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai, mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“. Visada reikia tai pabrėžti, kai norime pristatyti, kuo Kaunas yra patrauklus verslui. Turime turėti pakankamai drąsos įvardinti savo išskirtinumą ir lyderystę technologijų srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

4. „Investuok Kaune“ įkūrimas. Iki šiol Kauno savivaldybė sėkmingai bendradarbiavo su investicijų pritraukimo agentūra „Investuok Lietuvoje“, tačiau, jei norime dar spartesnio investicijų pritraukimo į Kauną, turime įkurti savo investicijų pritraukimo agentūrą – „Investuok Kaune“, kurioje dirbtų kvalifikuoti profesionalai. Joje būtų sukaupta duomenų bazė apie visus galimus investicinius projektus Kaune, o agentūroje dirbantys ekspertai žinotų su kokiais verslo partneriais, įsikūrusiais Kaune, galima pasiūlyti dirbti užsienio įmonėms.

5. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (PPP). Kaune jau yra sėkmingų PPP projektų pavyzdžių – tai Čiurlionio prietilčio koncesija, Lampėdžių kempingo sėkminga veikla, o pats sėkmingiausias pavyzdys – „Žalgirio” arenos įrengimas ir valdymas. Arenos valdymo teisę suteikus „Žalgirio“ krepšinio klubui, ji pripažinta viena geriausių arenų Eurolygoje. Taip pat nemažai pasaulinio garso muzikos žvaigždžių areną Kaune renkasi savo pasauliniams turams vietoje Rygos ar Talino. Šis pavyzdys puikiai įrodo, jog viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė duotų tą sinergiją, kurios Kaunui taip reikia.

6. Didžiausias investicinis projektas Kaune. Iškėlus Karinių oro pajėgų bazę iš buvusios malūnsparnių gamyklos teritorijos Aleksote, turėsime laisvą 35 hektarų sklypą visai šalia miesto centro. Specialistų vertinimu, į šią vietą galima pritraukti investicijas, kurių bendra vertė gali siekti per 200 mln. eurų. Šiam projektui privalo būti skirtas ypatingas dėmesys. Kartu su architektais ir urbanistais turime apsispręsti dėl tolimesnio šio kvartalo vystymo. Į šią teritoriją pritraukiant privatų kapitalą, galima tikėtis privataus sektoriaus investicijų ir į visuomeninius sportinės ar kultūrinės paskirties objektus. Negana to, šios investicijos turėtų būti ne mažesnės, nei viso žemės sklypo vertė. Svarbu nepasiduoti savanaudiškiems interesams iš šalies ir neišdalinti šios teritorijos į atskirus žemės plotus.

7. „Vienas langelis“ verslui. Dažnai girdime verslininkų pretenzijas, kad savivaldybė vilkina verslui svarbius sprendimus, pristabdo detaliųjų planų rengimą ar sukuria, atranda kitų biurokratinių kliūčių. Viena naujesnių idėjų – atskiras „vienas langelis“ verslui, kuris dirbtų tokiu  pat spartumu kaip dirba verslas, kad verslininkams nereikėtų klaidžioti po įvairius savivaldybės skyrius. Tuo pačiu savivaldybėje reikėtų įdiegti principą, kad detalieji planai, kurie yra susiję su naujomis investicijomis, turėtų būti rengiami dvigubai sparčiau, nes tai yra vienas pagrindinių investicijų stabdžių.

8. Miesto vadovų dėmesys investuotojams. Tai – vienas svarbesnių faktorių, padedantis verslui apsispręsti ar verta investuoti konkrečiame mieste. Geras pavyzdys yra Kauno mero Andriaus Kupčinsko tarpininkavimas į Kauną ateinant ne vienam užsienio kapitalo investuotojui ir čia įkuriant paslaugų centrus. Visgi, vien mero pastangų gali ir neužtekti, tam reikia ir vicemerų indėlio. Bent vienas iš jų turėtų būti atsakingas už verslą ir dirbti vien tik šioje srityje. Už bendradarbiavimą su verslu taip pat turi būti atsakingi ir savivaldybės administracijos vadovai, į šį tikslą turėtų būti perorientuoti savivaldybės administracijos padaliniai.

9. Konkurencingi mokesčių tarifai. Atskiros savivaldybės gali keisti tik nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio tarifus. Atsižvelgiant į tai, Kauno miestas turi tapti konkurencingas ne tik pritraukiant naujas investicijas, bet ir palankesniais mokesčių tarifais, kurie leistų konkuruoti su Vilniumi ar Klaipėda. Galbūt tai ir nebus lemiamas veiksnys investuotojo apsisprendimui, tačiau – neabejotinai dar vienas pliusas Kauno naudai.

10. Finansavimas patraukliam miesto įvaizdžiui. Norint pritraukti investicijas, populiarinti teigiamą miesto įvaizdį, reikia investuoti ir į tai. Dėl to turime prisidėti finansiškai prie projektų, populiarinančių Kauno vardą visame pasaulyje. Kauno savivaldybė jau daug metų prisideda prie Kauno ‚Žalgirio“ komandos išlaikymo, nes tai ne tik mūsų legendinis klubas, bet ir plačiausiai pasaulyje miesto vardą populiarinanti komanda. Štai, paskutinės Eurolygos rungtynės iš Kauno buvo transliuotos į 150 pasaulio šalių. Taip pat svarbus ir pigių skrydžių kompanijos  „Ryanair“ pritraukimas į Kauno oro uostą. Kauno savivaldybė rėmė šį projektą finansiškai. Turėtumėme vėl įvertinti situaciją, ar skirdami finansavimą neatgaivintumėm tiesioginius skrydžius iš Kauno ne kur nors į pietų kurortus, o į didžiuosius Europos miestus. Tai jau duotų didžiulį postūmį turizmui Kauno mieste.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno m. skyrių sueigos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1340059


Šiame straipsnyje: TS-LKD inf.

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių