Laisvės al. rekonstrukcijos užkulisiai

Laisvės al. rekonstrukcija jau skaičiuoja trečią darbų mėnesį. Tentais aptverta statybvietė akylai dengia tai kas vyksta jos viduje. Sunkiasvorių mašinų gausmas, darbininkų šūksniai išduoda ten vykstančius darbus. Kas nuveikta? Kaip toli pasistūmėta taip miestiečių laukiamoje Laisvės alėjos rekonstrukcijoje.

Praeiviai pasiklysta

Atkarpa nuo A.Mickevičiaus g. iki Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios beveik virtusi paslaptingu labirintu geltonai baltomis sienomis. Pačioje darbų pradžioje imtasi tik atkarpos iki bažnyčios. Miestelėnai greitai apsiprato, kad šią Laisvės alėjos dalį galima įveikti prie pastatų paliktais praėjimas.

Štai plečiantis ir ėmus dirbti platesniu mostu, kuris jau apėmė teritoriją aplink Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią teko stebėti ne vieną klaidžiojantį kaunietį. „Buvo visko. Ėjau į vieną pusę ir supratau, kad čia jau nepraeisiu, tada ėjau į kitą ir paaiškėjo, kad vis tik reikėjo nepabijoti ir ryžtingiau žengti pirmuoju pasirinktu variantu“, - šypsodamasi nesėkmes įveikiant Laisvės alėjos

atkarpą iki A.Mickevičiaus g. klojo kaunietė Adelė. „Mačiau ne vieną taip susimaišiusi, tačiau nemačiau nei vieno dėl to pykstančio ar keiksnojančio rekonstrukcijos idėją ar jos vykdytojus“, - tęsė moteris.

Kita praeivė taip pat užsistojo idėją ir jos vykdytojus. Kaip pavyzdį moteris pateikė garsiosios Sagrada Familia bažnyčios Barselonoje statybą. Esą tūkstančiai turistų iš viso pasaulio plūsta pasižiūrėti įstabiojo Antoni Gaudi kūrinio. Tačiau bent jau pernai turistams teko nusivilti, mat praktiškai nieko nesimatė. Vasarą buvo dekoruojama bažnyčios išorė ir didžioji jos dalis buvo dengta tentais. Ir nieko. Kiek pamatė tiek užteko.

Sutapimų virtinė

Pirmąjį rekonstrukcijos etapą vykdo savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių bendrovių „Autokausta“, A.C.B ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas. Laisvės alėją numatyta rekonstruoti šešiais etapais, o visi darbai, kaip skelbta anksčiau, kainuotų apie 70 mln. litų (per 20 mln. eurų).

Keistas sutapimas – sovietmečiu iš transporto gatvės rekonstruojama į pėsčiųjų Laisvės alėja taip pat buvo tvarkoma gabalais. Tik pradėta buvo ne nuo Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios pusės, o pirmiausia nuo I.Kanto gatvės. 1975 metais pradėti darbai buvo baigti 1982 metais. Iš viso rekonstrukcijos darbai kainavo per 3 milijonus anuometinių rublių.

Šiandien darbus vykdančios kompanijos atkasa ne tik per sovietinę rekonstrukciją paklotas betono plokštes, o dar prieš tai buvusį asfaltą. Pasirodo anuomet naujai išlietos penkių tipų betono plokštės, iš kurių sudarytos atskiros įvairaus rašto dangos zonos, buvo klojamos tiesiai ant ilgus metus tarnavusio asfalto. Laisvės alėjos sumanytojai buvo apdovanoti vienu aukščiausių įvertinimu – Ministrų tarybos premija.

Tūkstančiai statybinio laužo

Šiandienos rekonstrukcija ne mažiau grandiozinė darbo apimtimis, darbams skirtomis lėšomis, panašiomis laiko rekonstrukcijai sąnaudomis ir gražiomis vizijomis baigus rekonstrukciją. Artūras Budreika tvirtina, kad kol kas numatyti darbai vyksta pagal susidėliotą planą ir neiškilo jokių trukdžių verčiančių koreguoti tuos planus.

Jau baigti nuo praeivių akių uždengtosios dalies ardymo darbai. Nebėra betoninių plokščių dangos, nuardyti betoniniai bortai aplinkui medžius, suolai. Taip pat teko išardyta asfaltbetonio dangą, kuri buvo išlikusi po betoninėmis plokštėmis nuo sovietinės rekonstrukcijos laikų. Surinktas cementinis skiedinys.

Sunku suskaičiuoti kiek kilometrų įveikė savivarčiai kursuodami su statybiniu laužu į perdirbimo įmones. Tačiau paskaičiuota koks kiekis statybinio laužo iš rekonstruojamo Laisvės alėjos gabaliuko jau išvežtas - 10 tūkst. tonų betoninio laužo. Šitą turtą priėmė perdirbimo įmonės. „Autokausta“ pasirūpino tik priduoti, o kita jau perdirbimo įmonės rūpestis perdirbti ir panaudoti prestižinei Laisvės alėjai nereikalingą statybinį laužą.

Prieškarinis peizažas

Baigus ardymo darbus imtasi kito etapo - geriamo ir nuotėkų tinklų įrengimo. „Jau nemažai paklota. 300 mm diametro geriamo vandens tinklas eina tarp Laisvės alėjos liepų. Jo paklota jau apie 200 metrų. Panašiai tiek paklota ir savitakinio nuotėkų tinklo“, - po ardymo darbų sekusius darbus vardijo A.Budreika.

Specialistas aiškino, kad Laisvės alėjoje gana palankiai eina nuolydis ir lietaus vanduo nuteka savaime. Esą sudėtingiau kai nuolydžio nėra. Tokiais atvejais tenka statyti siurblius. Laisvės alėjoje šio sudėtingumo nėra. Yra nuolydis ir naujai nutiestais tinkais lietaus vanduo nutekės savaime. Todėl ir vadinami savitakiais nuotėkų tinklais.

A.Budreika ramiai aiškina ir aplink Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią sustatytus statybų tvoros labirintus. Aplink bažnyčią nuotėkų tinklų tiesimo darbai tik pradedami vykdyti. Ten jau taip pat nuardytos betoninės plokštės ir visa kas nebereikalinga.

„Artimiausi planai ir toliau tęsti ardymo darbus, tiesti geriamo vandens tinklus ir savitakinius lietaus vandens nuotėkų tinklus“, - rekonstrukcijos kasdienybę dėliojo A.Budreika.

Rekonstrukcijos prievaizdas pabrėžė, kad jau pradėti ir žemės darbai. Įrenginėjama sankasa, ruošiamasi pradėti pasluoksnio drenažą. Pasak specialisto, sankasose gali susirinkti vanduo todėl tą vandenį reikia kažkaip sukaupti kitur. Tam ir reikalingas pasluoksnio drenažas.

Tolygiai ruošiamas ir pagrindo įrengimas važiuojamojoje dalyje. Tiksliau vaikščiojamojoje dalyje. Važiuojamoji tai nereiškia, kas ja važinės transporto priemonės. Darbų vykdytojai pagal projektą taip vadina visą paviršių, kurio granitiniu sluoksniu ateityje vaikštinės kauniečiai ir miesto svečiai.

Pagal projektą dirbantiems rangovams išsiskiria kitas vaizdas, nes atstatomas prieškarinės Laisvės alėjos peizažas. Ten kur važinėjo transportas rangovai tarp savęs ir vadiname pagal projektą važiuojamąja dalimi. Pagal rekonstrukcijos projektą, pėstiesiems skirta dalis tai ta kur anksčiau buvo vadinamasis tratuaras .

Darbo jėga

Šiuo metu būsima vaikščiojamąja dalimi važinėja 5 ekskavatoriai. Vieni prie geriamo vandens tiesimo darbų, kiti – savitakinio tinklo, dar kiti prie žemės darbų. Įdarbinti ir savivarčiai. Šis transportas kviečiamas pagal poreikį – kiek reikia atvežti medžiagų, kiek reikia išvežti.

Rekonstruojamoje dalyje dirba apie 20 žmonių. Sakoma, kad dvi šeimininkės vienoje virtuvėje netelpa. Pripažįstama, kad salyginai nedidelėje statybvietės teritorijoje nėra lengva vieni kitiems netrukdyti. „Tariamės kas eina pirma kas po to, žiūrime kuris eina pirmas tam, kad vieni kitiems netrukdytų ir nebūtų prastovų. Gerai organizuotas darbas – vienas iš našumo požymių“, - specifiką aiškino A.Budreika.

Pasak rangovo, dirbama tradiciniu laiku. Nors šiuo metu rekonstruojamoje atkarpoje nėra daug gyventojų, tačiau stengiamasi jiems sukelti kuo mažiau nepatogumų.

„Artėja gerokai sudėtingesnis etapas - kai darbai persikels į Laisvės al. pakraštį arčiau pastatų. Teks užtikrinti patekimą į komercines ir gyvenamąsias patalpas“, - ateičiai rengėsi A.Budreika.

Nenugalimas smalsumas

„Gal jie plauna tuos tentus muiluotu vandeniu“, - mestelėjo rekonstruojama dalimi žingsniuojantis jaunuolis draugui ir stabtelėjęs mėgino pažvelgti į uždengtą teritoriją. „Žmonės yra smalsūs ir bando per plyšiukus užmesti akį kas gi ir kai vyksta. Iš šono pasižiūri ir tiek“, - neslėpė tokius atvejus ne kartą regėjęs A.Budreika.

Pagrindinė priežastis kodėl aptverta rekonstruojama Laisvės alėjos dalis - saugumas, užtvara nuo dulkių ir tam, kad pašaliniai nemaišytų ir dėl tų pašalinių saugumo, tačiau žmonėms įdomu pasižiūrėti.

Jei Lietuvoje praktiškai visi yra krepšinio specialistai ir dažnai geriau nei komandos treneris žino ką daryti, tai statybininkai tvirtina tokių savo srities žinovų vykdydami Laisvės alėjos rekonstrukciją dar nesulaukiantys. „Viską apsprendžia projektas. Ką reikia daryti numatyta projekte, o mūsų reikalas įvykdyti tai kas projekte numatyta“, - daugiau nei paprastą rangovo abėcėlę dėliojo A.Budreika.

Dar viena smulkmena, kurią pastebėjo rangovai - po nakties pirmiausia tenka apsitvarkyti teritoriją. Praeiviai nepasikuklina per 2 metrų aukščio tvorą švįsteli nereikalingą tarą nuo alučio, gaiviųjų gėrimų ar kavos. „Mes atgal nemetame. Surenkame viską ir išvežame, - šyptelėjo A.Budreika. - Negi dirbsime apsišiukšlinę“.