Klausk eksperto

– Pasaulyje ir Lietuvoje prostatos vėžys kelia didžiulę grėsmę. Šis onkologinis susirgimas nusineša vis daugiau vyrų gyvybių. Kaip stipriosios lyties atstovams reikėtų išvengti prostatos vėžio?

Gediminas Žižys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas

– Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 30 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų ir sergančiųjų amžius jaunėja.

Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500–600 vyrų, vadinasi, tiek moterų tampa našlėmis, kurioms valstybė moka našlių pašalpas, anūkai netenka senelių meilės.

Tikrintis sveikatą galima ir nemokamai. Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos rodo, kad galima mažinti mirštamumą nuo šių onkologinių ligų. Onkologinės ligos jau yra išgydomos nustačius piktybinį naviką kuo anksčiau. Bet daugybė šalies gyventojų iki šiol nieko nedaro manydami, esą vėžys – likimo pirštas.

Vyrai prostatos vėžį gali sėkmingai įveikti, kai jis pastebimas ankstyvose stadijose. Nustačius susirgimą pirmoje ar antroje stadijoje, žmogus gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Tačiau šios ligos klastingumas yra tas, kad ankstyvose stadijose prostatos vėžys jokių aiškių požymių nerodo. Pagrindinis pirminis tyrimas – prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje nustatymas. Kraujo tyrimui imama iš venos. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia konsultuotis pas urologą. Tačiau vis tik padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti prostatos vėžį, vėliau diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus būtinus tyrimus.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 50 m. amžiaus, atliktų kartą per metus.

Vyrai, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, sulaukę 45 metų, kraujo testą turėtų atlikti ne rečiau kaip kartą per metus.

Pasimatyti su medikais reikėtų ir tada, kai yra pasunkėjęs bei skausmingas šlapinimasis ir jis yra dažnas, o ypač – naktimis, jaučiamas nenumaldomas noras šlapintis, vargina nemalonūs jutimai dubens srityje, besikartojantis skausmas juosmens srityje, pastebimas kraujas šlapime ir spermoje, potencijos sumažėjimas, mieguistumas, silpnumas, svorio kritimas.

Tačiau net ir šie požymiai ne visada pranašauja blogiausia – prostatos vėžį. Vyrui gali būti nustatytas prostatos uždegimas (prostatitas) ar nenavikinis prostatos padidėjimas, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo.

Daugeliu atvejų prostatos vėžys progresuoja iš lėto ir nesukelia jokių simptomų, kol neišplinta už prostatos ribų.

Vėžio išplitimas apibūdinamas keturiomis stadijomis. Pirmos stadijos vėžys nesukelia simptomų ir yra per mažas, kad būtų galima jį aptikti čiuopiant. Antros stadijos vėžys dažnai juntamų simptomų nesukelia ir dar nėra peržengęs prostatos ribų, tačiau yra apčiuopiamas ir aptinkamas ultragarsinio tyrimo metu. Trečios ir ketvirtos stadijos augliai jau yra išplitę į aplink prostatą esančius organus.

Gydymo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į prostatos vėžio stadiją, paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, kokie galimi gydymo šalutiniai poveikiai.

„Švyturio“ arenoje kovo 18–20 d. vyksiančioje parodoje „Sveikata 2016“ visi norintys vyrai Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos mobiliojoje laboratorijoje galės atlikti tyrimą dėl prostatos. Be to, stipriosios lyties atstovai galės gauti ir daugiau naudingos informacijos apie klastingą ir daugybę gyvybių nusinešantį prostatos vėžį.


Šiame straipsnyje: Sveikata 2016

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių