Alternatyvi medicina: poreikis vis didėja, bet jai gresia sunaikinimas

Kuo kokybiškesnes paslaugas vartotojams norinčius teikti alternatyvios medicinos atstovus įsuko biurokratijos karuselė. Tačiau neprarandama vilties, kad šių paslaugų sektoriuje įsivyraus tinkama jų licencijavimo tvarka. Tuomet vartotojams taps aiškiau, kokios kvalifikacijos specialistą jie pasirinko. Be to, svarstoma ir galimybė, jog ateityje alternatyvios medicinos teikiamos paslaugos galėtų būti finansuojamos, iš Valstybės ligonių kasų, o ne pačių vartotojų kišenės.

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama per 30 alternatyvios, kuri dar vadinama netradicine medicina, rūšių. Tarp jų – ajurveda, bioenergetika, akupunktūra, aromaterapija, šunų, žirgų, delfinų terapija, fitoterapija (vaistažolės), homeopatija, joga, muzikos, dailės terapijos ir kitos rūšys.

„Ateitis yra šiuolaikinės ir alternatyvios medicinos bendradarbiavimas. Toks poreikis kyla iš pačių žmonių, kurie vis dažniau renkasi alternatyvią mediciną“, – teigė Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų (Sveikatos rūmų) direktorė Jolanta Šindeikienė.

Sveikatos rūmai – tai asociacija, įkurta ir jau nuo 2011 metų siekianti, kad visiems alternatyvios medicinos paslaugų teikėjams (gydytojams ir ne gydytojams) būtų sudarytos vienodos sąlygos dirbti, kelti kvalifikaciją, teikti kokybiškas paslaugas.

„Taip šios Vyriausybės programoje atsirado nuostata – siekiamybė reglamentuoti alternatyvią mediciną. Kelerius metus diskutavome darbo grupėje, kurioje dirbo 28 konsultantai, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Darbo grupė parengė dvi alternatyvas, kaip reglamentuoti ir licencijuoti alternatyvią mediciną. Tačiau nueita lengviausiu keliu, o ne tuo, kurį siūlė darbo grupė. Šiuo metu yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame numatyta, jog alternatyvia medicina gali užsiimti tik gydytojai ir biomedicinos išsilavinimą turintys specialistai. Mūsų nuomone, toks sprendimas sunaikins daugelį dabar veikiančių ir kokybiškas paslaugas teikiančių nemedikamentinės medicinos rūšių, kur daugiau nei 20 metų sėkmingai dirba savo sričių profesionalai – ne gydytojai. Aišku, uždrausti užsiimti tokia veikla, matyt, nebus siekiama, tačiau labai lengva suformuoti tendencingą nuomonę, jog kas yra ne gydytojas, tas yra šarlatanas. Pavyzdžiui, garsioji Jadvyga, kurios vaistažolių mišiniai visiems žinomi, negalėtų būti vadinama alternatyvios medicinos paslaugų teikėja, nes ji yra biologė, o ne gydytoja“, – Vyriausybės nutarimo spragas komentavo J. Šindekienė.

„Taip šios Vyriausybės programoje atsirado nuostata – siekiamybė reglamentuoti alternatyvią mediciną. Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurtas netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyrius ir konsultantai parengė pažymą, kurioje nurodytos dvi alternatyvos, kaip reglamentuoti ir licencijuoti alternatyvią mediciną. Tačiau nueita lengviausiu keliu, o ne tuo, kurį siūlė konsultantų grupė bei Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos nariai. Vyriausybė pritarė alternatyvai, kurioje numatoma reglamentuoti tik kelias sritis, kuriomis užsiimti gali tik gydytojai ir biomedicinos išsilavinimą turintys specialistai. Mūsų nuomone, toks sprendimas sunaikins daugelį dabar veikiančių ir kokybiškas paslaugas teikiančių nemedikamentinės medicinos rūšių, kuriose sėkmingai dirba savo sričių profesionalai – ne gydytojai. Aišku, uždrausti užsiimti tokia veikla, matyt, nebus siekiama, tačiau labai lengva suformuoti tendencingą nuomonę, jog kas yra ne gydytojas, tas yra šarlatanas“, – Vyriausybės pasirinktos alternatyvos spragas komentavo J. Šindekienė.

Jos nuomone, pats teisingiausias sprendimas būtų padėti alternatyvios medicinos teikėjams, kurie nėra gydytojai, įgyti reikiamą kvalifikaciją. „Uždrausti veiklą, paskelbti žmones šarlatanais yra lengviausia. Tačiau tikrasis kelias – suteikti paslaugų teikėjams reikiamą išsilavinimą, universitetuose galima parengti specialias tobulinimosi programas. Tokiu būdu paslaugų teikėjai įgytų jiems reikalingų žinių, o tada jų kvalifikacija atitiktų reikiamus kriterijus ir būtų išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas. Labiausiai laimėtų vartotojai, nes žinotų, kad eina pas kvalifikuotą specialistą“, – teigė J. Šindeikienė.

Todėl ji vylėsi, jog Vyriausybės patvirtinta alternatyva bus peržiūrėta.

Tai, jog alternatyvi medicina yra galimybė išsaugoti ar pagerinti savo sveikatos būklę, bus galima įsitikinti ir kovo 18-20 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, vyksiančioje grandiozinėje parodoje „Sveikata 2016“.

Joje dėmesys bus skirtas trims sritims – tradicinei medicinai, alternatyviai medicinai bei sveikai gyvensenai.

„Nors viešojoje erdvėje netyla ginčai dėl to, kuri medicina geresnė, mes nesiekiame rasti teisiųjų. Priešingai – norime parodyti, jog tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai gali bendradarbiauti, kad kuo daugiau žmonių būtų sveikesni. Todėl tikimės, kad parodoje tradicinės ir alternatyvios medicinos atstovai susivienys, o žmonės gaus didžiausią naudą, teisingiausius patarimus, konsultacijas“, – teigė parodos vadovė Vitalija Mockevičiūtė.

Alternatyvios medicinos sektoriuje dėmesys bus skirtas ajurvedai, akupuktūrai, apiterapijai, aromaterapijai, gintaro terapijai, holistikai, homeopatijai, jogai, meno, muzikos, šviesos terapijai. Lankytojai galės susipažinti su kaniterapijai parengtais šunimis, projektais, siekiančiais padėti onkologiniams ligoniukams bei globos namų vaikams, išmėginti įvairius masažas, išgirsti profesionalias konsultacijas apie homeopatinius vaistus, įsigyti gydomųjų akmenukų.

Visas naujienas apie parodą „Sveikata 2016“ galima rasti „Facebook“ puslapyje „Parodos Klaipėdoje“.